BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//ETM - ECPv6.11.0//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:ETM
X-ORIGINAL-URL:https://etm.lt
X-WR-CALDESC:Events for ETM
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:UTC
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0000
TZOFFSETTO:+0000
TZNAME:UTC
DTSTART:20230101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=UTC:20230829T080000
DTEND;TZID=UTC:20231226T170000
DTSTAMP:20261110T154616
CREATED:20230829T043102Z
LAST-MODIFIED:20250626T043357Z
UID:10002173-1693296000-1703610000@etm.lt
SUMMARY:Industrinio paveldo kontekste – paroda „Ki |r| timai“
DESCRIPTION:Energetikos ir technikos muziejaus Turbinų salėje atidaroma Kirtimų kultūros centre pristatyta fotomenininkės Ievos Austinskaitės fotografijų parodą „Ki |r| timai“. Rugsėjo 8 d. kviečiame į parodos atidarymą\, kuriame – menininko Audriaus Šimkūno garso pasirodymas. \nDaugeliui vilniečių ar miesto svečių Kirtimų mikrorajonas – nepažįstama miesto erdvė\, pravažiuojama pakeliui į oro uostą arba pasenusiais stereotipais apipinta zona. Tačiau Kirtimai – itin sparčiai besikeičianti sostinės dalis\, talpinanti daug kontrastų: naujus verslo centrus\, industrinį ir gyvenamąjį Vilniaus paveldą bei kelias aktyvias kultūros oazes.’ \n \nIeva Austinskaitė\, kadrai iš serijos „Ki |r| timai“ \n\nFotografijų paroda „Ki |r| timai“ Kirtimų kultūros centre pristatyta vasaros pradžioje. Siekiama\, kad paroda ir toliau būtų pristatoma kitose erdvėse Vilniuje bei taip aktualizuojama skirtinguose kontekstuose. Energetikos ir technikos muziejuje paroda sąveikaus su industriniais muziejaus artefaktais ir Vilniaus miesto pramonės eksponatais. \n \nKirtimų mikrorajono identiteto paieškos \nOrganizatoriams projekto idėja kilo iš santykio su Kirtimų mikrorajonu paieškų. Kirtimų kultūros centras – vienintelė 65-erius metus šiame rajone be ilgų pertraukų veikianti ir kultūrą puoselėjanti erdvė\, o įstaigos gyvavimo pradžioje čia vyko tiek šokių vakarai po atviru dangumi\, tiek muzikos improvizacijos\, sukviesdavusios žinomus to meto muzikos kūrėjus\, tokius kaip garsusis kompozitorius Kęstutis Antanėlis. Kiemelyje Vytautas Landsbergis yra pasodinęs Nepriklausomybės ąžuolą. \n„Kirtimų rajonas – akivaizdžiai industrinis\, pilnas kontrastų\, o pastaruoju metu ir sparčiai kinta. Stebint pokyčius norėjosi į juos įsižiūrėti ir užfiksuoti\, taigi\, kartu su jaunosios kartos fotomenininke I. Austinskaite leidomės į fotografinę kelionę po šią sostinės dalį“\, – dalijosi projekto idėjos autorė\, Kirtimų kultūros centro veiklos koordinatorė Raimonda Tamulevičiūtė. \n \nFotografija kaip būdas tyrinėti aplinkos pokyčius ir kontrastus \nPo metus trukusio fotografinio tyrimo fotomenininkė pristatė savo žvilgsnį į Kirtimų mikrorajono dabartį. Menininkės parodoje „Ki |r| timai” – gatvių fragmentų\, architektūros ir kasdienybės ženklų dokumentacija\, žiūrovui atskleidžianti besikeičiančią ir kontrastingą mikrorajono dabartį. I. Austinskaitės fotoserijoje užfiksuoti keli Kirtimų veidai: naujos korporacijų ir didelių logistikos centrų teritorijos ir jos struktūrų atspindėjimas\, senasis\, industrinis\, „gamyklinis“ Kirtimų veidas bei sąlyginai nedidelės gyvenamųjų namų\, trobų\, žaidimų aikštelių ir kasdienio\, labiau kaimiško nei miestietiško gyvenimo fiksavimas. \n„Kirtimų mikrorajonas Vilniuje iki pat 2022-ųjų man buvo beveik nepažįstama miesto erdvė\, kurią dažniausiai pravažiuodavau keliaudama tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Po daugybės valandų tyrinėjant Kirtimus ėmė skleistis įvairūs rajono sluoksniai ir bendra eklektiška dinamika. Iš pradžių gana niūrokai atrodžiusios vietos atsiskleidė keistomis detalėmis\, kažkada čia gyvenusių ar tebegyvenančių žmonių daiktais\, ant įvairių paviršių užrašytomis frazėmis\, architektūra\, mikrorajono planavimo įspaudais ir kasdienybės ženklais“\, – pasakojo I. Austinskaitė. \nI. Austinskaitė savo kūryboje tyrinėja viešųjų erdvių struktūras\, urbanistinę aplinką\, žmogaus ir miesto ryšį.  Menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Middlesexo universitete ji baigė fotografijos bakalauro programą\, Karališkajame meno koledže Londone – magistro studijas\, rezidavo Vizualiųjų menų mokykloje Niujorke. Parodose bei leidiniuose fotomenininkės darbai publikuojami nuo 2011 m. \n \nAudrius Šimkūnas. Julitos Dargytės nuotr. \n\nParodą lydės garso pasirodymas \nRugsėjo 8 d. 17.30 val. kartu su I. Austinskaitės fotografijų parodos „Ki |r| timai” pristatymu garso menininkas A. Šimkūnas atliks ir specialiai parodai sukurtą garso pasirodymą\, kurio pagrindiniai motyvai – Kirtimų rajono garsai. Kirtimų mikrorajono audio kūrinys gimė Kirtimų kultūros centro įgyvendinamo garsinių pasivaikščiojimų projekto „Sonic Vilnius“ metu\, iš renginio dalyvių ir  A. Šimkūno išgirstų įdomiausių garsų\, specialia įranga įrašytų vaikščiojant po Kirtimų rajoną. \nOrganizuoja:\nKirtimų kultūros centras \nIš dalies finansuoja:\nVilniaus miesto savivaldybė \nPartneris:\nEnergetikos ir technikos muziejus \n◾ Paroda veiks 2023 m. rugsėjo 8–spalio 5 dienomis Turbinų salėje.\n◾ Parodos atidarymas ir A. Šimkūno pasirodymas – rugsėjo 8 d. (penktadienį)\, 17.30 val.\n◾ Įėjimas į atidarymą – laisvas. Parodos lankymas – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. \n 
URL:https://etm.lt/event/industrinio-paveldo-kontekste-paroda-ki-r-timai/
CATEGORIES:Renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://etm.lt/wp-content/uploads/2025/06/kirtimai.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=UTC:20230908T080000
DTEND;TZID=UTC:20231226T170000
DTSTAMP:20261110T154616
CREATED:20230908T043433Z
LAST-MODIFIED:20250626T043915Z
UID:10002174-1694160000-1703610000@etm.lt
SUMMARY:Kondensatorių salėje – „Menas x Mokslas“ paroda „Megalomanija“
DESCRIPTION:Rugsėjo 12 d. Energetikos ir technikos muziejaus Kondensatorių salėje atidaroma mokslo populiarinimo renginių ciklo „Menas x Mokslas“ paroda „Megalomanija“. \nApie parodą \nAteities dar nėra\, tačiau ją jau galima užčiuopti. Sprendimai\, kuriuos priimame ar nepriimame\, naujos technologijos\, moksliniai atradimai ir daug kitų šiuo metu besiformuojančių faktorių – tai kelias į ateitį. Mąstant apie rytojų kyla tiek vilties\, tiek abejonių. Mokslininkai žada gerą\, lengvą gyvenimą technologijų ir mokslo išradimų dėka. Žmogaus darbą galutinai pakeis robotai ir/ar dirbtinis intelektas\, proveržiai medicinoje padės žmonėms sveikiau\, ilgiau gyventi\, bus galima keisti žmogaus DNR ir t.t. Tačiau ar ateities technologijos padės išspręsti iššūkius\, su kuriais susiduria ir dar susidurs žmonija? Kiek žmogus gali keisti gamtos dėsnius? Koks bus žmogaus santykis su savimi pačiu\, kai jo aplinką (ir galbūt net patį jį) sudarys technologijos? Kokia rytdiena kuriasi dabar? Kokia ji gali būti? \nŠioje parodoje pristatomi jaunosios kartos kūrėjai apsvarsto žmogaus ir mokslo santykį. Įsivaizduodami netolimą ateitį\, menininkai kelia klausimus: kiek iš tikro mokslo ir technologijų naujovės padės žmogui ateityje? Kaip tai paveiks žmogaus ryšį su savimi pačiu\, savo kūnu? Ar toks gyvenimas teikia vilties? \nKertinis šios parodos žodis – sintezė. Įdomiausi reiškiniai kyla sintezės metu. Ši paroda – sintezė tarp meno ir mokslo\, tarp jaunų kūrėjų ir gyvybės mokslų studentų. Menininkų kūriniai glaudžiai siejasi su sintetine biologija ir jos idėjomis. Kas yra sintetinė biologija? Sintetinė biologija – tai visiškai naujas gamtos mokslas. Oficialiai sintetinė biologija\, kaip naujas gamtos mokslas\, buvo įtvirtinta 2004 m.\, per „Synthetic biology 1.0“ konferenciją\, suteikiant jai tokį pavadinimą. Tačiau pats terminas „sintetinė biologija“ buvo pasiūlytas dar 2001 m. (pirmą kartą paminėtas 1912 m.)\, o moksliniai tyrimai ar teorijos\, susijusios su šia sritimi\, siekia 1961 m. \nSintetinė biologija – tai sritis\, kurioje mokslininkai pasitelkia vaizduotę ir inžinerinius įgūdžius\, kurdami naujas biologines sistemas arba keisdami esamas. Mokslininkai\, naudodami įvairias DNR sekas\, gali sujungti jas tarpusavyje kaip LEGO kaladėles į tokią DNR seką\, kurią turintis organizmas\, pvz.\, bakterija\, užprogramuojamas vykdyti norimą funkciją. Užuot pakeitę tik vieną geną\, sintetinės biologijos specialistai projektuoja ir konstruoja ištisas biologines sistemas iš daugybės skirtingų dalių. Jie gali sujungti genus\, fermentus ir kitus komponentus\, ir sukurti gyvas sistemas\, galinčias atlikti visuomenei naudingas funkcijas. \nPavyzdžiui\, sukuriamos bakterijas\, galinčios išvalyti vandenį nuo naftos arba gaminti biokurą. Jos pritaikymas yra platūs ir įvairūs\, pavyzdžiui: farmacijoje (mokslininkai gali kurti sintetinius medžiagų apykaitos kelius\, kurie leidžia gaminti vertingus junginius\, tokius kaip insuliną\, antibiotikus ar vakcinų komponentus. Tai suteikia galimybę naudojantis bakterijomis (ir ne tik) efektyviau\, pigiau ir greičiau gaminti gyvybiškai svarbius vaistus\, tinkamus vartoti žmogui)\, aplinkosaugoje (mokslininkai gali konstruoti genetiškai modifikuotas bakterijas arba dumblius\, kurie padėtų pašalinti kenksmingas medžiagas iš aplinkos\, pavyzdžiui\, pašalindami naftos išsiliejimus arba kitas medžiagas iš vandens šaltinių)\, maisto pramonėje (genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) gali padėti gauti aukštesnio derlingumo arba atsparumo kenkėjams ir ligoms kultūras)\, kuriant ląsteles\, kurios imituotų arba pakeistų pažeistus audinius ir organus. Tai atveria duris naujoviškiems gydymo metodams\, traumoms ir ligoms gydyti (ląstelių terapija gali būti naudojama atstatant pažeistą širdies audinį ar gydant ūminį inkstų nepakankamumą). \nKodėl mokslui svarbūs menininkai ir kūryba? Menininkų vaizduotę dažnai jaudina moksliniai atradimai\, nes\, kaip ir mokslas\, menas yra vienas iš būdų pažinti pasaulį. Abu veikia skirtingais metodais\, ir nors menininkų „tiesa“ nebūtinai remiasi loginiais faktais ir yra subjektyvi\, bet klausimai\, kuriuos tyrinėdami užduoda tiek mokslininkai\, tiek kūrėjai\, dažnu atveju yra panašūs ar net tokie patys. Viskas yra apie gyvybę (plačiąja prasme) ir kaip ji veikia skirtingose formose\, kaip įvairiai pasireiškia\, kaip ji egzistuos ateityje ar kaip ji egzistavo praeityje. Taip pat svarbu paminėti\, kad vaizduotė\, abiejose srityse\, yra svarbus faktorius. Vaizduotė praplečia mąstymo ribas\, suteikia galimybę pažvelgti į reiškinį ar situaciją kitu kampu\, jos pagalba kuriamos naujos formos\, pažinimo būdai ir t.t. Būtų galima išsiplėsti dar labiau\, bet tai jau taptų knygomis\, straipsniais ar esė\, kurie jau parašyti. Taigi šia paroda norime paskatinti nenuvertinti vaizduotės mokslo srityje ar gyvenime. Tad mokslas ir menas visada buvo greta einantys\, vienas be kito negalintys partneriai\, nors šiandien tai dažnai pamirštama. \nParodoje\, kai kuriuose eksponuojamose darbuose\, atsispindi transhumanizmo idėja. Trumpai transhumanizmas – tai tarptautinis intelektualinis ir kultūrinis judėjimas\, remiantis mokslo ir technologijų panaudojimą žmogaus protinėms ir fizinėms savybėms pagerinti. Pagrindinis judėjimo tikslas – keičiant\, mechanizuojant žmogaus kūną bei pasitelkus bioinžineriją ir kuriant naujas gyvybės formas\, sukurti naują intelektą bei naują\, amžiną ir tobulą žmogaus kūną (VLE). Pasitelkus sintetinę biologiją yra kuriamos naujos technologijos\, kurios ateityje keis dabartinius gydymo metodus\, leis keisti gyvų organizmų DNR ir t.t. Nors tokių technologijų kūrimas yra vedamas gerų tikslų\, negalime praleisti pro akis to\, kad tai atveria kelią\, ir iš esmės suteikia galimybes įgyvendinti transhumanizmo idėjas. Svarbu paminėti\, kad tokios technologijos yra griežtai kontroliuojamos. Tad tiek mokslininkų bendruomenėje\, tiek viešumoje yra keliamos svarbios diskusijos apie sintetinės biologijos ateitį susijusios su moralės ir etikos ribų peržengimu. Klausimų daugėja sulig kiekviena diena. Į juos sunku atsakyti\, jie – klampūs\, nepatogūs. Tačiau kokia linkme eis šis mokslas ir kaip bus pritaikytos jo galimybės priklauso tik nuo žmogaus. Tad ir šioje parodoje dalyvaujančių menininkų klausimai yra tie patys kaip mokslininkų – ar tai kas yra kuriama sintetinės biologijos pagalba – etiška\, ar tai neperžengia moralės ribų\, ar tai tikrai padės žmogui ir kuo jis taps? Kita dalis darbų nagrinėja žmogaus ir technologijų santykį ir kaip tai paveiks ryšį su savimi pačiu\, savo kūnu. Apie žmonių susvetimėjimą. \nĮsivaizdavimų\, kokia bus ateitis\, yra galybė. Šioje parodoje pristatomi jaunosios kartos kūrėjai prisideda prie pasaulyje plačiai apmąstomos temos – santykio tarp žmogaus ir mokslo. Šią temą galima tirti įvairiais aspektais – atsigręžiant į praeitį ir kaip tai paveikė žmoniją\, gamtą\, kultūrą. Kas vyksta dabar ir kas vyks rytoj? Įsivaizduodami netolimą ateitį\, menininkai kelia klausimus: kiek mokslo ir technologijų naujovės padės žmogui ateityje? Kaip tai paveiks žmogaus ryšį su savimi pačiu\, savo kūnu? Ar technologijų amžiuje nesusvetimėsime? Ar toks gyvenimas teikia vilties? \nParodą organizuoja: Vilnius iGEM \nGeneraliniai rėmėjai: Vilniaus universitetas\, Lietuvos mokslo taryba\, „Thermo Fisher Scientific“ \nPartneris: Energetikos ir technikos muziejus \nInformacinis partneris: LRT \n◾ Paroda veiks 2023 m. rugsėjo 12–spalio 30 dienomis Kondensatorių salėje.\n◾ Parodos atidarymas – rugsėjo 12 d. (antradienį)\, 17.30 val.\n◾ Įėjimas į atidarymą – laisvas. Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.
URL:https://etm.lt/event/kondensatoriu-saleje-menas-x-mokslas-paroda-megalomanija/
CATEGORIES:Renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://etm.lt/wp-content/uploads/2025/06/mega.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=UTC:20231117T080000
DTEND;TZID=UTC:20231226T170000
DTSTAMP:20261110T154616
CREATED:20231117T051750Z
LAST-MODIFIED:20250626T042329Z
UID:10002171-1700208000-1703610000@etm.lt
SUMMARY:ETM Katilų salėje – atominis miestas iš Kubos
DESCRIPTION:Lapkričio 24 d. 17.30 val. Energetikos ir technikos muziejaus Katilų salėje atidaroma fotografijų paroda „Atominis miestas“. Atidarymo metu įvyks susitikimas su autoriumi Yuri Segalerba. Paroda – Lotynų Amerikos kultūros festivalio „In Latino“ dalis. \nLa Ciudad Nuclear\, Kuba\, 2018\nAutorius: Yuri Segalerba (Italija) \nYuri Segalerba\, „La Ciudad Nuclear“\n1976 m. SSRS ir Kuba susitarė dėl plataus užmojo projekto – dviejų reaktorių atominės elektrinės pietinėje Kubos pakrantėje. 1983 m. prasidėjo statybos\, o kartu su jomis buvo įkurtas naujas miestas „La Ciudad Nuclear“\, esantis vos už penkių kilometrų nuo elektrinės. Miestas buvo specialiai suprojektuotas darbininkams ir jų šeimoms\, kurie vedini svajonės prisidėti prie to\, kas buvo vadinama „La Obra del Siglo“ – šimtmečio projektu – paliko savo ankstesnius gyvenimus\, miestus ir namus. \nTačiau 1992 m.\, žlugus Sovietų Sąjungai ir nutrūkus finansavimui\, Kubos branduoliniai siekiai buvo sužlugdyti\, o projektą šiandien primena tik neįprastas betoninis kupolas šalies pakrantėje. Dabar „La Ciudad Nuclear“ – tarsi šmėkla to\, kas galėjo būti. \nParodoje „Atominis miestas“ – laike sustingęs ir pusiau apleistas miestas bei likusių jo gyventojų\, kurių nuo 30 tūkst. sumažėjo iki 7 tūkst.\, kasdienybė. \n \nYuri Segalerba – Berlyne kuriantis italų dokumentikos fotografas\, didelį dėmesį skiriantis sociologinėms ir antropologinėms temoms. Kurdamas fotografinius pasakojimus lankėsi Ekvadore\, Peru\, Bolivijoje\, Kuboje\, Mianmare\, Jungtinėse Amerikos Valstijose\, Serbijoje\, Lenkijoje\, Ukrainoje ir kitur. Jo nuotraukos buvo publikuotos tokiuose leidiniuose kaip „The Independent“\, „Vice“\, „Americas Quarterly“\, „Art Magazine“\, „Rolling Stones“ ir kitur. \n \n◾ Paroda veiks 2023 m. lapkričio 24 d.–2024 m. sausio 28 d. Katilų salėje.\n◾ Parodos atidarymas – lapkričio 24 d. 17.30 val. Renginys nemokamas.\n◾ Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.
URL:https://etm.lt/event/etm-katilu-saleje-atominis-miestas-is-kubos/
CATEGORIES:Renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://etm.lt/wp-content/uploads/2025/06/admin-ajax.jpeg
END:VEVENT
END:VCALENDAR