„November. Alpha. Tango. Oscar.“ NATO vedlys
Kovos prieš bepiločius orlaivius doktrina
2016 m. patvirtintoje Lietuvos karinėje doktrinoje pažymėta, kad ateityje didžiausią įtaką kariavimui darys naujos komunikacinės ir informacinės technologijos bei taktinės veiklos robotizavimas (bepiločiai lėktuvai – dronai, bepilotės kovos ir žvalgybos mašinos, sprogmenys, kuriuos galima valdyti dideliu atstumu ir pan.).
Numatyta, kad šios priemonės gali keisti kariavimą, nes jas turės ne tik reguliariosios pajėgos, bet ir insurgentai. Karo Ukrainoje veiksmai parodė, kad bepiločiai orlaiviai ir dronai intensyviai naudojami įvairiuose koviniuose vienetuose: žvalgyboje, artilerijoje, šturmo grupėse, logistikoje. NATO, atsižvelgdama į dronų technologijų vystymąsi ir naudojimą, 2024 m. skelbia atnaujintą dronų doktriną, kurioje valstybėms narėms numatomos gairės dėl daugialypių apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistemų, metodų ir bendro operatorių mokymo.
„NT Service“ „SkyWiper“ (EDM4S) kryptinė bepiločių orlaivių užkardymo įranga (trikdo radijo elektronikos prietaisus)
„SkyWiper“ (OMNI) visakryptė bepiločių orlaivių užkardymo įranga
Tokio tipo elektroninės kovos įranga efektyvi naudoti taikos metu, užtikrinant objektų, kritinės infrastruktūros ir valstybės sienos apsaugą. „SkyWiper“ (EDM4S) patvirtinta naudoti Ukrainos ginkluotose pajėgose ir naudojama kariniuose veiksmuose Rusijos sukeltame kare. „SkyWiper“ (EDM4S) ir „SkyWiper“ (OMNI) yra Lietuvos gynybos pramonės produktai.
„NT Service“ Ukrainos kariuomenei perdavė bepiločių dronų slopintuvų ir atgavo tris kare su Rusija numuštus dronus. Rusijos dronų ginkluotė, naudota kare prieš Ukrainą:
Žvalgybinis bepilotis orlaivis „Orlan-10“ (liet. jūrinis erelis)
„Orlan–10“ (rus. Орлан-10) žvalgybinis dronas lyderiauja lengvųjų, trumpo nuotolio bepiločių klasėje. Tai – daugiausiai Rusijos armijoje naudojamas bepilotis, jų gali būti pagaminta apie 1500 vnt. „Orlan-10“ yra paleidžiamas iš specialios laidyklės, o nuleidžiamas parašiutu – drono operatorius sumažina orlaivio greitį ir išsiskleidęs parašiutas nuleidžia droną ant žemės. „Orlan-10“ sukūrė Rusijos radijo technologijų įmonė „Specialusis technologijų centras“ (rus. Специальный Технологический Центр). Ši bendrovė dalyvauja kuriant vieningą Rusijos taktinio valdymo ir valdymo sistemą pagal į tinklą orientuoto karo koncepciją.
Žvalgybinis bepilotis orlaivis „ZALA 421–16EM“
„ZALA“ gaminami Rusijos įmonėje „ZALA Aero“. Paleidžiamas iš specialios laidyklės, nuleidžiamas parašiutu. Šis dronas skirtas įvairioms misijoms, įskaitant taktinę žvalgybą ir atokių sausumos bei ir jūros teritorijų stebėjimą. Pagal Ukrainos kariuomenės duomenis, „ZALA 421-16EM“ šalia elektrooptinės teritorijos stebėjimo įrangos gali turėti sumontuotą lazerį, valdomų sprogmenų ir dronų kamikadzių nutaikymui į taikinį.
Žvalgybinis bepilotis orlaivis „Eleron–3“
Speciali trumpojo nuotolio žvalgybos priemonė. „Eleron–3“ paleidžiamas iš specialios laidyklės, kuri užtikrina orlaiviui pradinį greitį. Nuleidžiamas parašiutu.
„RSI Europe“ specializuojasi inovatyvių radijo ir elektroninių sistemų, skirtų gynybai, kūrime ir gamyboje. Įmonė bendradarbiauja su karo inžinieriais, sprogmenų ekspertais ir bepiločių orlaivių operatoriais aktyviose konfliktų zonose, kad pateiktų plačiai pritaikomus bei šiuolaikinio kovotojo poreikius atitinkančius sprendimus. „RSI Europe“ veiklą pradėjo 2022 m., karo Ukrainoje pradžioje, kai ėmė tiekti įrangą fronte kovojantiems ukrainiečių kariams. Lietuvių produktai kuriami laikantis NATO standartų ir atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus.
„RSI Europe“ universali „RISE–1“ sistema skirta karo inžinieriams, išminavimo (EOD) komandoms, teritorinės gynybos pajėgoms, FPV dronų kamikadzių ir kitiems kariniams padaliniams, savo misijose naudojantiems sprogmenis, suteikia pažangiausias sprogmenų inicijavimo galimybes.
Standartinį sistemos komplektą sudaro valdiklis su mobiliąja programėle, įprastas ir sumažinto svorio siųstuvas-retransliatorius bei iniciatoriai.
„RISE–1“ valdiklis
Mobiliajame telefone įdiegta programėlė suteikia patogų sistemos valdymą nuotoliniu būdu (operacinė sistema – „Android OS“). Vienu metu iš vieno taško galima kontroliuoti iki 50 sprogmenų iniciatorių.
„RISE–1“ siųstuvas-retransliatorius
Naudojant daugiau nei vieną įprastą ar sumažinto svorio siųstuvą-retransliatorių galima vykdyti operacijas ir ne tiesioginio matomumo sąlygomis bei padidinti sistemos veikimo atstumą iki 50 km.
Atsparumas vandeniui/dulkėms – IP67
Matmenys – 112x31x67 mm
„RISE–1“ sumažinto svorio siųstuvas-retransliatorius
Signalo sustiprinimo įrenginys veikia kaip pagrindinis arba papildomas retransliatorius.
Atsparumas vandeniui/dulkėms – IP67
Matmenys – 67x76x28 mm
„RISE–1“ iniciatorius
Inicijavimo įtampa – 15 voltų
Atsparumas vandeniui/dulkėms – IP67
Matmenys – 136x40x67 mm
„Brolis Semiconductors“ kuria elektrooptines sistemas ir komponentus, skirtus gynybai, stebėjimui ir žvalgybai, veikiančius artimųjų infraraudonųjų bangų (NIR), trumpųjų infraraudonųjų bangų (SWIR) ir ilgųjų infraraudonųjų bangų (LWIR) spektrų diapazonuose. Pažangiausi optoelektroniniai komponentai ir technologiniai sprendimai suteikia unikalių pranašumų bet kokiomis aplinkos sąlygomis.
Viso įmonė pristatė daugiau nei 14 tūkst. sistemų kariuomenės ir teisėsaugos struktūroms visame pasaulyje.
„BROLIS LP5X“ – naujausios kartos lazerinis taikiklis–iliuminatorius. 3 iš 4 lazerių yra infraraudonųjų spindulių ir skirti naudoti kartu su naktinio matymo priemonėmis. Didelis įvairių lazerių pasirinkimas leidžia „LP5X“ naudoti tiek dieną, tiek naktį, taikytis ir apšviesti taikinius įvairiais atstumais – nuo kelių metrų iki kelių kilometrų.
Pažangiausių lazerinių technologijų sprendimų integracija, kaip pavyzdžiui, VCSEL masyvas (angl. Vertical-cavity surface-emitting laser, liet. vertikalios ertmės paviršiaus spinduliuojantis lazeris) ar elektroninė lazerio spindulio skėsties kontrolė suteikia naujas galimybes artimos kovos ar kovinių užduočių uždarose patalpose efektyvumui. „LP5X“ nuolat matuoja aplinkos parametrus (temperatūrą ir aktyvių lazerių spindulių galias), o toks grįžtamasis ryšys užtikrina geriausius lazerių kontrolės parametrus misijos metu.
Lazerinio taikiklio kūrimo metu atsižvelgta į gerą prietaiso ergonomiką, naudojimo paprastumą, intuityvumą ir saugumą. „LP5X“ turi saugaus naudojimo režimą, kurio metu lazerio galia neviršija žmogaus akiai pavojingo lygio, todėl prietaisą galima naudoti treniruočių metu. Prie funkcionalumo vystymo prisidėjo ir grįžtamasis ryšys iš karo Ukrainoje.
„LP5X“ plačiai naudojamas visoje Europoje, NATO šalyse, jį kaip pagrindinį lazerinį taikiklį naudoja Belgijos karalystės kariuomenė. „BROLIS LP5X“ laimėjo NATO paramos ir pirkimų agentūros (NSPA) konkursą ir yra moderniausias lazerinis taikiklis rinkoje.
„BROLIS FTAL LS-850e“ yra pirmasis ir vienintelis lazerinis žymeklis-designatorius rinkoje, turintis greitą elektroninę lazerio spindulio skėsties kontrolę („Scratch“ veikimo režimas). Ji leidžia žymėti taikinius su pulsuojančia lazerine žyme, kai tuo metu pats lazerio šaltinis išlieka stabilus. Šis operavimo režimas užtikrina lengvą lazerio šaltinio atskyrimą nuo lazerio žymės ant taikinio, oro pajėgoms stebint iš šono – tai leidžia išvengti draugiškos ugnies situacijos.
„LS–850e“ turi vienos skersinės modos galingą infraraudonųjų spindulių lazerį, kurio galia siekia iki 0,5 W. Prietaisą paprasta valdyti, jis turi visas lazerinio saugumo funkcijas ir palaiko nuotolinio valdymo protokolą.
„LS–850e“ įtrauktas į Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų „Ateities kario“ (angl. Future Soldier) programą – yra ateities kario ekipuotės dalis.
„BROLIS LW75MG“ yra jautriausias šiluminio matymo taikiklis NATO rinkoje, akredituotas nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje pagal NATO STANAG 4347 ir 4349.
„LW75MG“ naudoja nešaldomą vanadžio oksido (VOx) mikrobolometrinį jutiklį, kuris sistemai suteikia jautrumo. Taikiklis taip pat sukalibruotas su įvairių kalibrų taikymosi ir stadiametriniais atstumo tinkleliais, skirtais 5,56×45, 7,62×51 ir 12,7×99 mm amunicijai.
Esant poreikiui „LW75MG“ gali būti naudojamas kaip stacionari stebėjimo sistema, nes palaiko išorinį prietaiso maitinimą, nuotolinio valdymo protokolą ir nuotolinę vaizdo išvestį.
Naktinio matymo įrenginys aprūpintas 4G vaizdo stiprintuvu ir veikia naudojant AA tipo bateriją. Korpusas pagamintas iš dėvėjimuisi atsparios, tvirtos ir chemiškai stabilios medžiagos. „LW75MG“ sėkmingai naudojamas Ukrainos pajėgų, yra žinomas tarp snaiperių, kulkosvaidininkų ir gana paplitęs.
„BROLIS BPS14“ – pasaulyje žinomas naktinio matymo monokuliaras, paremtas „AN/PVS-14“ pagrindu. „BPS14“ naudoja multišarminio katodo 4G klasės elektroninį vaizdo stiprintuvą su praplatintu spektriniu atsaku. Platesnis spektrinis atsakas leidžia naudoti specialių įmontuotą 980 nm pašvietimo lazerinį modulį, kuris nematomas standartiniems GaAs tipo elektroninio vaizdo stiprintuvams.
„BPS14“ gali būti naudojamas kaip rankinis naktinio matymo prietaisas, montuojamas ant šalmo ar ginklo. Jis leidžia lengvai orientuotis ir judėti tamsoje, vairuoti transporto priemones ir kita. „BPS14“ yra efektyvus jį naudojant kartu su lazeriniu taikikliu iliuminatoriumi, pavyzdžiui, „LP5X“. Tokia jungtinė sistema leidžia orientuotis ir atlikinėti misijas esant bet kokioms aplinkos sąlygoms ir kontaktuoti su priešiškomis pajėgomis bet kokiu atstumu.
„BPS14“ kartu su „LP5X“ lazeriniu taikikliu buvo saugaus kario paketo dalis 2024 m. „Radarom!“ paramos akcijoje.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) šarvinė liemenė su integruota išmaniąja termoreguliacine sistema
Sistemos veikimas pagrįstas priverstiniu oro judėjimu integruotuose dviejuose 3D erdvinės tekstilės kanaluose, skirtuose aplinkos bei papildomai vėsinamo arba šildomo oro srauto paskirstymui.
Ši sistema užpatentuota – jai gautas Bendro galiojimo Europos patentas No. EP 4074206 „Asmeninio šiluminio komforto sistema ir būdas“. Atitinka NIJ STD-0101.06 III A saugos lygį.
Šarvinė liemenė su integruota plūdriąja apykakle
Užtikrina kario nugaros, krūtinės ir šonų III A saugos lygio balistinę apsaugą, o su papildomomis balistinėmis plokštėmis (krūtinės ir nugaros) – IV saugos lygio pagal standarto NIJ STD-0101.06 reikalavimus. Apykaklė pripučiama automatiškai iš suslėgto oro balionėlio.
Šarvinės liemenės priekyje ir nugaroje pritvirtintos kirkšnies srities juostos, užtikrinančios, kad karys vandenyje neišsinertų.
Šarvinė liemenė, apsauganti nuo šaunamųjų ginklų ir skeveldrų
Šarvinė liemenė gali būti derinama su kitais kario naudojamais ekipuotės ir aprangos elementais. Liemenėje numatyta greito ir saugaus užsegimo-atsegimo funkcija.
Šarvinės liemenės priekio, nugaros ir šonų horizontalios įpjovos atitinka persipinančių juostelių PALS sistemą, kurios pagalba tvirtinami papildomi ekipuotės ir amunicijos elementai.
Komplektą sudaro:
- Priekio ir nugaros tekstiliniai apvalkalai, į kuriuos talpinami minkšti balistiniai paketai. Tokia liemenė užtikrina III A saugos lygį, o pridėjus kietas balistines plokštes, – IV lygį pagal NIJ STD-0101.06.
- Nuimama kaklo, pečių, bicepsų, kirkšnių apsauga (minkštieji balistiniai paketai) siekia III A saugos lygį.
- Balistinis diržas (su minkštais balistiniais paketais) turi prisegamas petnešas ir gali būti naudojamas kaip atskiras elementas, apsaugantis kario juosmenį. Prie diržo gali būti tvirtinami dėklai ekipuotės įrangai.
Taktinė lauko uniforma
Kamufliažinė lauko uniforma leidžia kariui laisvai ir komfortiškai jaustis ją dėvint ilgą laiką. Judesių laisvumui užtikrinti kai kuriose kostiumo detalėse įsiūti įdūrai iš tampraus audinio, suformuotos klostės.
Elektromagnetinis ginklas
Mikrobangos yra elektromagnetinės spinduliuotės dalis, kurią sudaro elektromagnetinės bangos nuo 300 MHz iki 300 GHz, ir yra esminės mobiliųjų telefonų, belaidžio interneto, radijo bei televizijos perdavimo technologijų sudedamosios dalys.
Daugelis modernių ryšio sistemų, įskaitant palydovinius ryšius, bepiločių skraidyklių valdymą ir vaizdo perdavimą, taip pat naudoja mikrobangų technologijas. Vystantis mokslui elektronikos komponentai ir grandinės, tokie kaip mikroprocesoriai ir integriniai grandynai, dirba vis aukštesniuose dažniuose ir prie žemesnių maitinimo įtampų, todėl tampa jautresni išorinio elektromagnetinio lauko poveikiui. Kita vertus, plečiantis radijo bangų panaudojimui, didėja radijo bangų šaltinių skaičius, atsiranda daugiau įrenginių, galinčių generuoti trumpus didelės galios elektromagnetinio lauko impulsus, kurie gali sutrikdyti sudėtingos elektroninės įrangos veiklą.
Pagal savo poveikį elektromagnetinis ginklas laikomas „švelniuoju“ ginklu, nes jo paveiktas taikinys nebegali toliau vykdyti savo funkcijų, o užpuolimo objektas ir jį aptarnaujantis personalas nėra fiziškai sunaikinami. Idėja panaudoti didelės galios mikrobangų impulsus kaip ginklą pirmąkart kilo Didžiojoje Britanijoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Tarp visiško taikinio ryšio sistemų slopinimo ir elektronikos sugadinimo yra tarpinė grupė, kai elektroninė taikinio sistema gali būti laikinai sugadinta. Pavyzdžiui, dėl elektromagnetinio ginklo poveikio bepilotės skraidyklės skaitmeninė sistema gali prarasti informaciją. Taigi dronas nukryps nuo kurso ir negalės pasiekti numatyto taško.
Mikrobangų impulsų galios lygis skiriasi šimtais ar net tūkstančiais kartų, priklausomai nuo siekiamo tikslo. Prietaisai, kurių pagrindinis tikslas yra nutraukti ryšio kanalus, vadinami ryšio slopintuvais (angl. jammers). Tokiu prietaisu paveikus kitus ryšio įrenginius, elektronika nėra sugadinama, tačiau prarandama galimybė priimti informaciją iš kitų įrenginių. Tokiu atveju, pavyzdžiui, bepilotės skraidyklės nebegauna informacijos iš ryšio palydovų (GPS), todėl nebegali apskaičiuoti savo padėties. Dažniausiai tuomet dronas kabo vietoje, bandydamas atkurti ryšio kanalus, arba nusileidžia ant žemės ir laukia, kol ryšio kanalai bus atkurti. Kitu atveju taikinyje sukuriamas toks stiprus elektrinis laukas, kuris fiziškai sugadina taikinio elektroniką, dėl ko dronas nebegali tęsti skrydžio ir nukrenta.
Elektromagnetinis ginklas dažniausiai susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Mikrobangų generatoriaus – įrenginio, sukuriančio mikrobangas. Tam gali būti naudojami specialūs įrenginiai, tokie kaip kvarcinis generatorius ar magnetronas.
- Stiprintuvo, padidinančio mikrobangų galią. Didelės galios mikrobangų signalas gali veiksmingai sutrikdyti elektronikos prietaisus. Padidinus signalo galią padidinamas ir elektromagnetinio ginklo veikimo efektyvumas bei jo veikimo nuotolis.
- Kryptinės antenos – specialios prietaiso dalies, kuria mikrobangų spinduliai fokusuojami ir nukreipiami konkrečia kryptimi. Tik antenos pagalba galima nukreipti mikrobangų impulsus į numatytą tikslą.
Stende matomas mikrobangų generatorius ir kryptinė antena.
Žvalgybinis bepilotis orlaivis „Širšė XR“
Kompaktiškas „Širšė XR“ (angl. Hornet XR) žvalgybinis lėktuvas, trečioji lietuviškų bepiločių orlaivių „Širšė“ karta, lengvai transportuojamas lengvuoju automobiliu ir paruošiamas naudojimui per 5 min. Pakilimui nereikalingi papildomi mechanizmai – jis paleidžiamas ranka. Nusileidimas – pilnai automatinis, kontroliuojamo kritimo (angl. deep stall) būdu. Ilgas skrydžio laikas leidžia atlikti ilgas misijas giliai už fronto linijos neaukojant operatorių saugumo, o tylus variklis – nepastebimai dirbti debesuotomis dienomis. Visi lėktuvo kritiniai mazgai sukurti ir gaminami Lietuvoje.
Lietuvos gynybos technologijų įmonė „ATRI“ specializuojasi termovizorių kūrime, gamyboje, tiekime ir karinių stebėjimo sistemų aprūpinime. „ATRI“ priklauso Lietuvos nacionalinio gynybos sektoriui ir yra Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos narys.
Aukštos kvalifikacijos „ATRI“ specialistai, daugiau nei dešimtmetį dirbantys elektrooptinių įrenginių ir integruotų stebėjimo sistemų kūrimo srityje, atlieka ir prižiūri visą gamybos procesą, įskaitant įrangos montavimą, mokymus, priežiūros palaikymą ir sistemų atnaujinimus. Tikslas, kad įrenginiai veiktų kuo efektyviau per visą jų eksploatavimo ciklą, pasiekiamas naudojant dinamišką projektų valdymą, operatyvias konsultacijas ir išsamų klientų atsiliepimų apdorojimą.
„TINDS DVE BASIC“ termovizorius
„ATRI“ siūlo atsparias kameras, maksimalų lankstumą pritaikant „TINDS DVE“ dizainus ir integracijas, o vaizdo sprendimus galima lengvai konfigūruoti atsižvelgiant į transporto priemonės tipą ir misijos užduotis. Taikoma keliose transporto priemonių tipuose, atnaujinant esamas ir kuriant naujas programas.
„PV 1110“ prieštankiniai ginklai
„PV 1110“ arba „PVPJ 1110“ (šved. pansarvärnspjäs) – švedų gamybos 90 mm prieštankinis ginklas, pabūklas arba kitaip dar vadinamas prieštankiniu beatošliaužiu, skirtas naikinti šarvuotus visureigius, tankus, sunkvežimius ir nedidelius pastatus. Pabūklai tvirtinasi prie sunkvežimių ir vikšrinių visureigių „Bandvagn 206“. Pagrindiniai naudotojai: Lietuva, Latvija, Estija, Švedija ir Airija.
Švedija, rėmusi ir palaikiusi Lietuvos bei kitų Baltijos šalių valstybingumą, perdavė daugiau nei 100 pabūklų ir 2000 sviedinių – jie naudoti Krašto apsaugos savanorių, Sausumos pajėgų šaudymo bei kitose pratybose.
Įdomu tai, kad švedų įmonė „Bofors“ tiekė ginklus Lietuvos kariuomenei ir tarpukariu. 1932 m. Lietuva iš jos įsigijo patrankų, haubicų, pabūklų ir kitos ginkluotės.
„PV 1110“ ginklo projektas sukurtas 1953 m., pradėtas gaminti 6-ojo deš. pabaigoje, pradėtas naudoti 7-ojo deš. pradžioje Švedijos kariuomenėje ir naudotas iki 10-ojo deš. Šiandien šiais ginklais savo teritoriją gina Ukrainos kariuomenė.
Kulkosvaidis „MG-3“, kalibras – 7,62 mm, Vokietija, 1981 m.
„MG-3“ – Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijoje pagaminto kulkosvaidžio „MG-42“ modernizuota versija. Šis kulkosvaidis laikomas vienu geriausių dėl išskirtinai didelio našumo ir tikro kovinio efektyvumo.
1959 m. jis pritaikytas 7,62×51 mm NATO standarto šoviniui ir pavadintas „MG-42/59“. Vėliau kompanijos „Rheinmetall“ modernizuota versija gavo pavadinimą „MG-1“. Dabartinis daugelio NATO šalių naudojamas kulkosvaidis „MG-3“ yra paskutinės, 1968 m. atliktos, modernizacijos rezultatas.
„MG-3“ tapo vienu populiariausių pavienių kulkosvaidžių pasaulyje, kurio pagaminta daugiau nei milijonas vienetų, įskaitant licencijuotų kopijų gamybą aštuoniose šalyse. Jis buvo arba yra naudojamas maždaug 50-yje armijų ir buvo naudojamas daugiau nei 15-oje konfliktų.
„MG-3“ yra vienas pagrindinių pėstininkų ginklų, jį gali naudoti ir jūrų bei oro pajėgos. Kulkosvaidis naudojamas prieš pėstininkus ir nešarvuotą bei lengvai šarvuotą techniką. Kulkosvaidis maitinamas 50 šovinių juosta. Dėl greito šaudymo tempo įkaista vamzdis, todėl jį būtina keisti po kiekvienos 250 šūvių serijos. Vamzdžio keitimas trunka 6–10 sek. Vamzdžio masė – 1,5 kg.
Automatinis šautuvas „AK-4MT“, kalibras – 7,62 mm, Nr. 112691, Švedija, 1966–1967 m.
2000 m. iš Švedijos gavus 36 priešlėktuvines patrankas ir 6 priešlėktuvinius kompleksus (radarus, sukomplektuotus su ugnies valdymo sistemomis) įsteigtas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas ir suformuotas jo branduolys. Perduotas didelis automatinių šautuvų „AK4“ kiekis leido perginkluoti kariuomenę ir savanorius.
1965–1970 m. „AK-4“ gamintas „Carl-Gustaf“ ir „Husqvarna“ ginklų gamyklose. 1970–1980 m. gamintas tik ginklų gamykloje Eskilstunoje, Švedijoje. „Automatkarabin 4“ („AK-4“) yra modifikuotas „Heckler & Koch“ Vokietijoje gaminto ir Vakarų Vokietijos kariuomenės ginkluotėje naudoto automatinio šautuvo „Gewehr 3“ („G3“) variantas. Šios konstrukcijos ginklai paplitę įvairių šalių kariuomenėse.
„AK-4“ yra automatinis šautuvas, skirtas naikinti priešo gyvajai jėgai ir nešarvuotai bei lengvai šarvuotai technikai. Jo veikimas pagrįstas pusiau laisvos spynos atatranka. Vamzdžio užsklendimo būdas – pusiau laisva spyna (ritinėliais). Ginklas užtaisomas dėžutės pavidalo dėtuve. Ginklu galima šaudyti tiek pavieniais šūviais, tiek automatine ugnimi. Šaudant pavieniais šūviais, nuleistukas atleidžiamas po kiekvieno šūvio, o šaudant automatine ugnimi, nuspaustas nuleistukas laikomas tiek, kiek tęsiasi ugnis. Šaudant automatine ugnimi, dėl stiprios atatrankos, mažėja pataikymo į taikinį tikimybė, todėl dažniausiai šaudoma pavieniais šūviais.
„AK-4“ naudojami NATO standarto 7,62×51 mm šoviniai. Specialūs kompensatoriai suteikia galimybę šaudyti imitaciniais šoviniais. Šiuo ginklu galima šaudyti granatas, tačiau tam reikia specialaus paleidimo užtaiso. Geras ginklo taiklumas leidžia jį naudoti kaip snaiperinį šautuvą – tam ant jo reikia pritvirtinti optinį taikiklį.
Pusiau automatinis „Browning HP35“, kalibras – 9 mm, Belgija, XX a. II p.
Browningo sistemos pistoletą 1925 m. sukonstravo amerikiečių ginklų konstruktorius Johnas Mosesas Browningas, o sistema užpatentuota 1927 m., JAV. 1926 m., netikėtai mirus konstruktoriui, teises į ginklo gamybą perėmė Belgijos ginklų įmonės „Fabrique nationale d’Armes de Guerre“ (FN) konstruktorius Dieudonné’as Josephas Saive’as. 1935 m., padarius kelis konstrukcijos pakeitimus, ginklas pradėtas gaminti FN gamyklose.
Šis pistoletas buvo ir prieškarinės Lietuvos kariuomenės ginkluotėje. Tarpukariu ginklas taip pat buvo tiekiamas Belgijos, Danijos ir Rumunijos kariuomenėms. Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai okupavus Belgiją, „Browning“ pistoletai tiekti Trečiojo reicho ginkluotosioms pajėgoms. Tuo pat metu Kanadoje šie ginklai gaminti Kanados, Britanijos, Australijos ir Kinijos kariuomenėms. Taigi pistoletą turėjo abi Antrajame pasauliniame kare kovojusios pusės.
Ginklo automatika veikia vamzdžio trumpo atmetimo principu – spyna užrakinama užsiskersuojant vamzdžiui. Pistoletas užtaisomas iš dėžutės pavidalo dėtuvės, jos talpa – 13 šovinių. Ant pistoleto įtaisytas nereguliuojamas taikiklis, pritaikytas šaudyti iki 50 metrų atstumu. Pirmieji modeliai turėjo reguliuojamą taikiklį, skirtą šaudyti iki 500 metrų, ir prijungiamą buožę, kuri tuo pat metu buvo ir pistoleto dėklas. Ginklas skirtas priešo gyvajai jėgai naikinti artimame mūšyje.
Ginklas iki šiol gaminamas Belgijos FN gamyklose, šio modelio pistoletą dar gamina Argentinos, Bulgarijos, Kinijos, Vengrijos, Indijos, Indonezijos, Izraelio ir Nigerijos ginklų pramonė. Jis tebenaudojamas per 100 šalių ginkluotosiose pajėgose. 2001 m. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija užsakė papildomą 2 tūkst. vienetų „Browning HP“ partiją Didžiosios Britanijos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo metu FN gamyklose gaminamos ir įvairios Browningo sistemos pistoleto modifikacijos.
Pistoletas-kulkosvaidis „Vladas“, kalibras – 9 mm, Lietuva, 1992 m.
Šių šaunamųjų ginklų dizaineris, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus konstruktorius Vladas Šlechtavičius nesusijęs su „Vyčiu“. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi trys visiškai surinkti ginklai ir vienas spynos korpusas. Visi V. Šlechtavičiaus sukonstruoti šaunamieji ginklai veikia atviros spynos principu ir yra pritaikyti 9×18 mm „Makarov“ kalibro šaudmenims.
Šių ginklų dizainas įdomus tuo, kad spynos korpusas atsiskiria nuo rankenos ir nuleistuko mechanizmo kaip atskiras elementas. Šie šaunamieji ginklai atitinka rankų gamybos (angl. craft produced) apibrėžimą, nes masinė jų gamyba pramoniniu būdu nebuvo pradėta. V. Šlechtavičiaus dizainas turi vieną trūkumą – ginklo masės centras nėra tinkamai subalansuotas. Dalis masės sutelkta spynos korpuso gale, tai teoriškai gali turėti lemiamą įtaką ginklo taiklumui.
Pistoleto-kulkosvaidžio „Vladas“ spynos korpusas yra cilindro formos, pagamintas iš plieno, juodintas oksidacijos metodu. Korpusą sudaro ginklo vamzdis, spyna ir spyruoklė. Yra ertmė, skirta šovinių padavimui iš dėtuvės į spynos korpusą. Ginklo vamzdžio išorinė dalis yra su sriegiu šiluminiam gaubtui (angl. barrel shroud) tvirtinti. Korpuso gale yra įmontuotas taikiklis. Užtaisymo rankena kairėje pusėje, įmontuota apie 75 laipsnių kampu. Šis spynos korpusas neturi jokių gamyklinių žymių. Iš spynos komponentų trūksta pagrindinio elemento – skiltuvo, kuris kituose V. Šlechtavičiaus dizaino ginkluose yra. Cilindras, kuris laiko skiltuvą, turi išgręžtą ir sriegiuotą ertmę skiltuvui tvirtinti.
Pistoletas-kulkosvaidis „Vytis-2“, kalibras – 9 mm, Lietuva, XX a. 10 deš.
Mechaninė konstrukcija išsiskiria iš kitų Lietuvoje pagamintų šaunamųjų ginklų – „Vytis“ vienintelis veikia uždaros spynos principu. Šiuo principu veikiančius ginklus pogrindžio sąlygomis pagaminti sudėtingiau, tačiau šio tipo automatiniai ginklai pasižymi didesniu taiklumu nei jų analogai, veikiantys atviros spynos principu. Be to, ginklo konstrukcija – gana paprasta – „Vytis“ neturi dujų stūmoklio sistemos, pistoletai-kulkosvaidžiai šaudo veikiami atatrankos sukeltos kinetinės energijos, taigi išrinkti juos valyti yra kur kas lengviau, o priežiūra lauko sąlygomis – paprastesnė.
Viso buvo sukonstruoti trys šio pistoleto-kulkosvaidžio variantai, pramoniniu būdu gaminti pradėti du. Šie gaminiai, kurių kiekis neviršija kelių dešimčių, iš esmės tebuvo eksperimentinė partija, skirta ginklų bandymams kariuomenėje, tačiau pasikeitus ginklavimosi politikai ir lemiant kitoms anksčiau išvardintoms aplinkybėms, šio ginklo nuspręsta atsisakyti, pirmenybę teikiant įvairiems „AK“ serijos ginklams, kurie tuo laikotarpiu Lietuvos kariuomenėje sudarė lengvosios šaunamosios ginkluotės pagrindą.
Šaunamieji ginklai „Vytis“ sukurti partizaniniam karui. Jų ergonomika turi daug panašumų su sovietų kariuomenėje naudotu „AK-74“ – panašūs liepsnos slopintuvas, kryptukai, užtaisymo sverto pozicija. Šis dizainas pasirinktas dėl to, kad sovietų armijoje karo tarnybą atlikę vyrai buvo apmokyti naudotis „AK“ serijos šautuvais.
Ginklo dizaineriai ir konstruktoriai – Algirdas Petrusevičius ir Raimundas Velykis.
Taikliųjų šaulių-snaiperių šautuvas „M14 L1“, kalibras – 7,62 mm, pagamintas JAV, dalys perdirbtos ir pakeistos Lietuvoje, XX a. 6–7 deš.
Legendinis JAV kariuomenės šautuvas, pradėtas gaminti 1957 m., pirmąkart kovos sąlygomis išbandytas Vietname. Lietuvoje šis šautuvas atsirado 1999 m., kaip JAV Vyriausybės parama prie vakarietiškų standartų pereinančiai Lietuvos kariuomenei.
Šiuolaikinėje kariuomenėje naudojamos šautuvo versijos sukurtos 2019 m. Tais metais Lietuvoje atliktos dviejų tipų šio šautuvo modernizacijos. Viena jų apginkluotos Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“, kita – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos. Originali „M-14“ versija šiandien naudojama tik Garbės sargybos kuopoje. Ginklas gali šaudyti pusiau automatiniu režimu. „M-14“ veikia parako dujų nuvedimo iš vamzdžio principu. Dujų nuvedimo sistema yra po vamzdžiu ir turi trumpos eigos dujų stūmoklį. Šoviniai į lizdą paduodami iš 20 šovinių talpos dėžutės pavidalo dėtuvės.
Po Nepriklausomybės atkūrimo, kuriant naujas karinių pajėgų struktūras, svarstyta, kaip aprūpinti Lietuvos kariuomenę. 1994 m., pasirašius pirmąją individualios partnerystės programą ir diskutuojant apie ginkluotės gamyklą, buvo numatyta, kad Lietuvos karo produkcija atitinka NATO keliamus standartus, o jų išpildymas ilgalaikėje perspektyvoje atvertų eksporto kelią ir užtikrintų tolimesnę gamyklos plėtrą.
Gamybos įrenginius būsimai Giraitės ginkluotės gamyklai perdavė Prancūzijos bendrovės „Sofema“ ir „Manurhin“. Tolimesni įrengimo darbai apėmė gamybos linijos pritaikymą NATO šovinių gamybai.
Per pirmuosius penkerius veiklos metus, 2005 m., po bandymų NATO Europos regioniniame centre, Giraitės ginkluotės gamykla sertifikavo dviejų tipų kalibro gamykloje gaminamus šovinius. Gamyklos sėkmę lėmė tai, kad, bendradarbiaujant su NATO, įdiegtos aukščiausios gamybos technologijų ir naujausios kokybės valdymo sistemos, dėl to gamykla pradėjo sparčiai plėstis. Nuo 2006 m. daugiau nei 90 proc. metinės pagaminamos produkcijos eksportuojama NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms bei kitoms institucijoms.
Nuolatinis gamybinių procesų modernizavimas, kurį skatina NATO, sustiprino Lietuvos – šovinių gamintojos – poziciją ir leido Giraitės ginkluotės gamyklai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Be karinių šovinių gamykloje gaminami ir aštuonių tipų civiliniai šoviniai, naudojami sporte ir medžioklėje. 2014 m. įmonė tapo oficialia NRA UK (angl. National Rifle Association of the United Kingdom) – vienos didžiausių pasaulyje šaudymo mėgėjų ir profesionalų asociacijos – tiekėja.
Be šaunamųjų ginklų lietuvių eksperimentinė bendrovė „Vytis“ gamino ir rankinius sprogmenis. Tai buvo elementarios puolamosios, gynybinės ir mokomosios granatos, iš esmės – sovietinių rankinių sprogmenų kopijos. Pirmosios Lietuvos ginklininkų antisovietinio pogrindžio sąlygomis pagamintos rankinės granatos neturėjo įprastos sprogdiklio sistemos, jos buvo detonuojamos uždegant dagtį bet kokia priemone, pavyzdžiui, smilkstančia cigarete. Atgavus nepriklausomybę ir įsteigus „Vytį“, imtasi įprastų karines specifikacijas atitinkančių rankinių sprogmenų gamybos, atsisakant improvizuotų ir primityvių sprogmens detonavimo sprendimų.
Mokomojo tipo granatos skiriasi sprogdikliu. Mokomosios granatos sprogdiklis turi silpną sprogstamąją galią, analogišką silpniems pirotechnikos gaminiams, kuri yra nepakankama, kad sunaikintų granatos korpusą, kaip tai būdinga koviniams rankinių sprogmenų modeliams. Mokomosios granatos korpusas yra daugkartinio naudojimo įrankis, kuriam užtenka pakeisti sprogdiklį. Granatą sudaro korpusas, mokomasis sprogdiklio modelis, žiedas ir rankenėlė.
Mokomoji rankinė granata „RPG-1“, Lietuva, eksperimentinė bendrovė „Vytis“, XX a. 10 deš.
Mokymams skirtas granatos RPG-92 variantas. Granatos korpusas cilindro formos, pagamintas iš plieno, dviejų dalių, korpuso dalys sujungtos horizontaliai. Granata dažyta pilka ir raudona spalvomis, tyrinėto egzemplioriaus dažų sluoksnis stipriai pažeistas. Sprogdiklio skiltuvą prilaikanti rankenėlė per pusę dažyta žaliai ir raudonai. Granatą sudaro korpusas, mokomasis sprogdiklio modelis, žiedas, rankenėlė. Gaminta 1992–1996 m.
Puolamoji rankinė granata „RPG-92“, Lietuva, eksperimentinė bendrovė „Vytis“, XX a. 10 deš.
Puolamoji rankinė kovinė granata yra sovietinės granatos „RGD-5“ kopija. Cilindro formos plieninis korpusas sudarytas iš dviejų horizontaliai sujungtų dalių, du trečdaliai korpuso nudažyti žaliu, dar vadinamu military green (liet. kareiviškos žalios), atspalviu, trečdalis korpuso, apačioje, padengtas juodais dažais. Sprogdiklio skiltuvą prilaikanti rankenėlė dalinai dažyta raudonai. Granatą sudaro: korpusas, sprogdiklis, žiedas ir rankenėlė. Efektyvus sprogimo spindulys – apie 20 metrų, mirtinas sprogimo spindulys – 5–7 metrai. Buvo gaminama 1992–1996 m.
Kevlarinis šalmas, Lietuva, 2006 m.
Kevlaras – ypač stiprus ir lengvas tekstilės pluoštas, žinomas dėl savo mechaninių savybių, tokių kaip didelis stiprumo (net 5 kartus tvirtesnis nei plienas) ir svorio santykis, aukštas atsparumas įvairiems cheminiams veiksniams bei gera termoizoliacija.
Dėl šių savybių kevlaras naudojamas šalmų, skirtų kariams ar kitoms ginkluotosioms pajėgoms, tokioms kaip policija, gamyboje. Kevlaro panaudojimas šalmų gamyboje iliustruoja, kaip technologijų ir mokslo pažanga integruojamos į žmogaus saugą.
Šarvinė liemenė „LT 2001K“, Lietuva, 2007 m.
Ši šarvinė liemenė turi du apsauginius sluoksnius – lankstų medžiaginį ir standų keramikos. Vidinėje liemenės pusėje prisiūtos etiketės, kuriose nurodytas gamintojas, saugos lygis (III A), pateiktas aprašymas ir priežiūros instrukcija. Liemenės paviršiaus audinys slepiamųjų spalvų – tamsiai žalios, šviesiai žalios, juodos ir rudos. Priekinėje dalyje, atsegus kišenę, ištraukiama papildoma apsauga kirkšnies sričiai.
Svoris – 9,26 kg