Skip to content
Renginiai kraunami

« Visi Renginiai

  • Šis renginys jau įvyko.

Menas x Mokslas: Megalomanija

2023-10-04

|Pasikartojantis renginys (Žiūrėti visus)

An event every day that begins at 00:00, repeating until 2023-10-29

Energetikos ir technikos muziejaus Kondensatorių salėje veikia mokslo populiarinimo renginių ciklo „Menas x Mokslas“ paroda „Megalomanija“.

Apie parodą

Ateities dar nėra, tačiau ją jau galima užčiuopti. Sprendimai, kuriuos priimame ar nepriimame, naujos technologijos, moksliniai atradimai ir daug kitų šiuo metu besiformuojančių faktorių – tai kelias į ateitį. Mąstant apie rytojų kyla tiek vilties, tiek abejonių. Mokslininkai žada gerą, lengvą gyvenimą technologijų ir mokslo išradimų dėka. Žmogaus darbą galutinai pakeis robotai ir/ar dirbtinis intelektas, proveržiai medicinoje padės žmonėms sveikiau, ilgiau gyventi, bus galima keisti žmogaus DNR ir t.t. Tačiau ar ateities technologijos padės išspręsti iššūkius, su kuriais susiduria ir dar susidurs žmonija? Kiek žmogus gali keisti gamtos dėsnius? Koks bus žmogaus santykis su savimi pačiu, kai jo aplinką (ir galbūt net patį jį) sudarys technologijos? Kokia rytdiena kuriasi dabar? Kokia ji gali būti?

Šioje parodoje pristatomi jaunosios kartos kūrėjai apsvarsto žmogaus ir mokslo santykį. Įsivaizduodami netolimą ateitį, menininkai kelia klausimus: kiek iš tikro mokslo ir technologijų naujovės padės žmogui ateityje? Kaip tai paveiks žmogaus ryšį su savimi pačiu, savo kūnu? Ar toks gyvenimas teikia vilties?

Kertinis šios parodos žodis – sintezė. Įdomiausi reiškiniai kyla sintezės metu. Ši paroda – sintezė tarp meno ir mokslo, tarp jaunų kūrėjų ir gyvybės mokslų studentų. Menininkų kūriniai glaudžiai siejasi su sintetine biologija ir jos idėjomis. Kas yra sintetinė biologija? Sintetinė biologija – tai visiškai naujas gamtos mokslas. Oficialiai sintetinė biologija, kaip naujas gamtos mokslas, buvo įtvirtinta 2004 m., per „Synthetic biology 1.0“ konferenciją, suteikiant jai tokį pavadinimą. Tačiau pats terminas „sintetinė biologija“ buvo pasiūlytas dar 2001 m. (pirmą kartą paminėtas 1912 m.), o moksliniai tyrimai ar teorijos, susijusios su šia sritimi, siekia 1961 m.

Sintetinė biologija – tai sritis, kurioje mokslininkai pasitelkia vaizduotę ir inžinerinius įgūdžius, kurdami naujas biologines sistemas arba keisdami esamas. Mokslininkai, naudodami įvairias DNR sekas, gali sujungti jas tarpusavyje kaip LEGO kaladėles į tokią DNR seką, kurią turintis organizmas, pvz., bakterija, užprogramuojamas vykdyti norimą funkciją. Užuot pakeitę tik vieną geną, sintetinės biologijos specialistai projektuoja ir konstruoja ištisas biologines sistemas iš daugybės skirtingų dalių. Jie gali sujungti genus, fermentus ir kitus komponentus, ir sukurti gyvas sistemas, galinčias atlikti visuomenei naudingas funkcijas.

Pavyzdžiui, sukuriamos bakterijas, galinčios išvalyti vandenį nuo naftos arba gaminti biokurą. Jos pritaikymas yra platūs ir įvairūs, pavyzdžiui: farmacijoje (mokslininkai gali kurti sintetinius medžiagų apykaitos kelius, kurie leidžia gaminti vertingus junginius, tokius kaip insuliną, antibiotikus ar vakcinų komponentus. Tai suteikia galimybę naudojantis bakterijomis (ir ne tik) efektyviau, pigiau ir greičiau gaminti gyvybiškai svarbius vaistus, tinkamus vartoti žmogui), aplinkosaugoje (mokslininkai gali konstruoti genetiškai modifikuotas bakterijas arba dumblius, kurie padėtų pašalinti kenksmingas medžiagas iš aplinkos, pavyzdžiui, pašalindami naftos išsiliejimus arba kitas medžiagas iš vandens šaltinių), maisto pramonėje (genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) gali padėti gauti aukštesnio derlingumo arba atsparumo kenkėjams ir ligoms kultūras), kuriant ląsteles, kurios imituotų arba pakeistų pažeistus audinius ir organus. Tai atveria duris naujoviškiems gydymo metodams, traumoms ir ligoms gydyti (ląstelių terapija gali būti naudojama atstatant pažeistą širdies audinį ar gydant ūminį inkstų nepakankamumą).

Kodėl mokslui svarbūs menininkai ir kūryba? Menininkų vaizduotę dažnai jaudina moksliniai atradimai, nes, kaip ir mokslas, menas yra vienas iš būdų pažinti pasaulį. Abu veikia skirtingais metodais, ir nors menininkų „tiesa“ nebūtinai remiasi loginiais faktais ir yra subjektyvi, bet klausimai, kuriuos tyrinėdami užduoda tiek mokslininkai, tiek kūrėjai, dažnu atveju yra panašūs ar net tokie patys. Viskas yra apie gyvybę (plačiąja prasme) ir kaip ji veikia skirtingose formose, kaip įvairiai pasireiškia, kaip ji egzistuos ateityje ar kaip ji egzistavo praeityje. Taip pat svarbu paminėti, kad vaizduotė, abiejose srityse, yra svarbus faktorius. Vaizduotė praplečia mąstymo ribas, suteikia galimybę pažvelgti į reiškinį ar situaciją kitu kampu, jos pagalba kuriamos naujos formos, pažinimo būdai ir t.t. Būtų galima išsiplėsti dar labiau, bet tai jau taptų knygomis, straipsniais ar esė, kurie jau parašyti. Taigi šia paroda norime paskatinti nenuvertinti vaizduotės mokslo srityje ar gyvenime. Tad mokslas ir menas visada buvo greta einantys, vienas be kito negalintys partneriai, nors šiandien tai dažnai pamirštama.

Parodoje, kai kuriuose eksponuojamose darbuose, atsispindi transhumanizmo idėja. Trumpai transhumanizmas – tai tarptautinis intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, remiantis mokslo ir technologijų panaudojimą žmogaus protinėms ir fizinėms savybėms pagerinti. Pagrindinis judėjimo tikslas – keičiant, mechanizuojant žmogaus kūną bei pasitelkus bioinžineriją ir kuriant naujas gyvybės formas, sukurti naują intelektą bei naują, amžiną ir tobulą žmogaus kūną (VLE). Pasitelkus sintetinę biologiją yra kuriamos naujos technologijos, kurios ateityje keis dabartinius gydymo metodus, leis keisti gyvų organizmų DNR ir t.t. Nors tokių technologijų kūrimas yra vedamas gerų tikslų, negalime praleisti pro akis to, kad tai atveria kelią, ir iš esmės suteikia galimybes įgyvendinti transhumanizmo idėjas. Svarbu paminėti, kad tokios technologijos yra griežtai kontroliuojamos. Tad tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek viešumoje yra keliamos svarbios diskusijos apie sintetinės biologijos ateitį susijusios su moralės ir etikos ribų peržengimu. Klausimų daugėja sulig kiekviena diena. Į juos sunku atsakyti, jie – klampūs, nepatogūs. Tačiau kokia linkme eis šis mokslas ir kaip bus pritaikytos jo galimybės priklauso tik nuo žmogaus. Tad ir šioje parodoje dalyvaujančių menininkų klausimai yra tie patys kaip mokslininkų – ar tai kas yra kuriama sintetinės biologijos pagalba – etiška, ar tai neperžengia moralės ribų, ar tai tikrai padės žmogui ir kuo jis taps? Kita dalis darbų nagrinėja žmogaus ir technologijų santykį ir kaip tai paveiks ryšį su savimi pačiu, savo kūnu. Apie žmonių susvetimėjimą.

Įsivaizdavimų, kokia bus ateitis, yra galybė. Šioje parodoje pristatomi jaunosios kartos kūrėjai prisideda prie pasaulyje plačiai apmąstomos temos – santykio tarp žmogaus ir mokslo. Šią temą galima tirti įvairiais aspektais – atsigręžiant į praeitį ir kaip tai paveikė žmoniją, gamtą, kultūrą. Kas vyksta dabar ir kas vyks rytoj? Įsivaizduodami netolimą ateitį, menininkai kelia klausimus: kiek mokslo ir technologijų naujovės padės žmogui ateityje? Kaip tai paveiks žmogaus ryšį su savimi pačiu, savo kūnu? Ar technologijų amžiuje nesusvetimėsime? Ar toks gyvenimas teikia vilties?

Parodą organizuoja: Vilnius iGEM

Generaliniai rėmėjai: Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo taryba, „Thermo Fisher Scientific“

Partneris: Energetikos ir technikos muziejus

Informacinis partneris: LRT

◾ Paroda veiks 2023 m. rugsėjo 12–spalio 30 dienomis Kondensatorių salėje.
Parodos atidarymas – rugsėjo 12 d. (antradienį), 17.30 val.
Įėjimas į atidarymą – laisvas. Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.

Informacija

Data:
2023-10-04
Renginių kategorija:

Organizatorius

ETM
Skip to content