Balandžio 17-ąją minime 130-ąją Lietuvos energetikų dieną. Ši sukaktis siejama su 1892 m. Rietave, kunigaikščių Oginskių dvare, pastatyta pirmąja Lietuvoje elektrine ir nutiesta elektros linija. Pirmieji elektros vartotojai į šį technikos išradimą žvelgė įtariai, plito mitai ir prietarai.
Energetikų dienos proga balandžio 22 d. Energetikos ir technikos muziejaus lankymas ir užsiėmimai – nemokami.
Kviečiame susipažinti su 10 Lietuvos energetikos istorijos įdomybių, kurias atrinko ETM vyr. fondų saugotojas Vladas Burokas.
- Lašiniai galėjo išgelbėti pirmąją Vilniaus centrinę elektrinę nuo susprogdinimo.
Elektrinės darbuotojas Cijūnaitis pasakoja: „<…> Būtų turėta bent penketą kilogramų, būtų elektrinė likusi…“ Deja, neturint tokios „pakišos“, baigiantis Antrajam pasauliniui karui, liepos 7 d., besitraukdamas vermachtas iš dalies susprogdino elektrinę, todėl ilgus pokario metus miestas praktiškai neturėjo elektros arba jos buvo sukuriama nedaug – būtiniausiems įrenginiams, pavyzdžiui, rentgeno aparatui, dalies įstaigų apšvietimui. Galima būtų tragikomiškai pajuokauti, kad 1944 m. Vilniaus elektrinės vertė buvo 5 kg. lašinių.
- Elektrinės darbuotojas buvo pasodintas į KGB kalėjimą už tai, kad elektrinėje nudažytos šynos priminė Lietuvos vėliavą.
Ankstyvuoju sovietmečiu Vilniaus centrinėje elektrinėje apsilankęs saugumietis aptiko šviežiai geltona-žalia-raudona spalvomis nudažytas šynas. Atsakingas už dažymą asmuo atsidūrė KGB kalėjime, o į Maskvą laišku iškeliavo skundas. Po kurio laiko gautas atsakymas. Jame buvo rašoma, kad dėl buržuazinės Lietuvos vėliavos šynų žymėjimas Sovietų Sąjungoje keičiamas nebus. Elektrinės darbuotojas grįžo į tarnybą, o skirstyklos trispalvės, užtikrintai atlaikiusios visas sovietmečio negandas, tebeplazda dar ir šiandien.
- Kodėl Vilnius neturi elektrinio tramvajaus? Kaip prezidentas ir ministrai apiplėšė traukinį.
1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupė, vadovaujama Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje. Atėjus lemiamai apiplėšimo dienai viskas buvo įvykdyta pagal planą: į pašto vagoną įmestos dvi bombos, į jį įsiveržta, užimta stotis, nutrauktas telefono ir telegrafo ryšys. Užpuolikai ėmė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius. Apsaugai nustojus priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus. J. Pilsudskio grupė ėmė krauti pinigus ir vertybinius popierius, tačiau visko pasiimti nepavyko – baigėsi užpuolimui numatytas laikas ir reikėjo greitai trauktis. Iš traukinio pavogta daugiau nei 200 tūkst. rublių. Įdomu tai, kad be būsimo prezidento J. Pilsudskio apiplėšime sudalyvavo trys busimi Lenkijos ministrai pirmininkai: Tomaszas Arciszewskis, Aleksanderis Prystoras ir Walery Sławekas. Tarp apiplėšime dalyvavusiųjų buvo net 4 moterys, viena jų – prezidento J. Pilsudskio žmona Aleksandra.
- Pirmoji lemputė ir elektrinė – Kretingoje ar Rietave? Tiškevičių ir Oginskių lenktynės.
Kretingos dvaro rūmų (dab. Kretingos muziejaus) apšvietimui Juozapas Tiškevičius elektrą panaudojo 1890 m. Technines naujoves mėgęs grafas pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę buvo įrengęs dvaro malūno pastate. Tačiau priimta sakyti, kad pirmoji Lietuvoje viešoji elektros lemputė užsidegė ir Rietave (Plungės r.) 1892 m., kunigaikščių Oginskių dvare (dab. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje). Šalia lentpjūvės buvo pastatyta elektrinė ir nutiesta elektros linija į parką ir dvaro rūmus. Vėliau apšvietimas įrengtas bažnyčioje (šis sietynas išliko iki mūsų dienų), ūkiniuose dvaro pastatuose ir pasiturinčių miestiečių namuose. Elektrinėje veikė garo katilas, garo variklis ir „Gramme“ elektros srovės generatorius, ją aptarnavo du darbininkai. Toje vietoje elektrinė veikė iki 1915 m. Per Pirmąjį pasaulinį karą generatorius buvo sugadintas.
Pasakojama, kad pamatę šviečiančias elektros lempas tuometiniai žmonės buvo labai nustebę ir elgdavosi įdomiai – pavyzdžiui, bandydavo elektros lempute prisidegti papirosus.
- Kaune surengtas elektros boikotas.
1933 m. pavasarį Kaune nuvilnijo gana unikalus reiškinys – elektros boikotas. Neapsikentę aukštų kainų, miestiečiai beveik pusantros savaitės nejungė elektros, ragino taip elgtis ir kitus. Anot istoriko G. Kulikausko: „Kaune buvo mokama nuo 1,1 iki 1,5 Lt už kilovatvalandę (kWh), kai Rygoje – 0,5-0,57 Lt, Daugpilyje – 0,4 Lt“. Kitaip tariant, lietuviai už elektrą Belgijos įmonei, turėjusiai monopolį, mokėjo net keletą kartų daugiau nei kiti Rytų Europos gyventojai.
- Žaliųjų priešiškas požiūris į Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklą ir tai menanti grafičiais apipaišyta turbina.
Kodėl šiuo metu turime 4, o ne 8 turboagregatus? 1978 m. patvirtinta ir pradėta Kruonio HAE statyba. 1984 m. pakloti jėgainės pamatai. Žaliųjų judėjimo atstovai protestų metu teigė, kad dėl šios elektrinės Kauno marių vandens lygis svyruos kelis metrus, bus ardomi krantai ir tai pakenks ekosistemai. Tačiau praktika nuogąstavimų nepatvirtino. Visgi 1988 m. statyba buvo sustabdyta ir prarastas statybos finansavimas. 1992 m. elektrinė pradėjo veikti, iš viso buvo sumontuoti 4 hidroagregatai su dviem veikimo režimais kelti vandenį aukštyn arba, pasinaudojus vandens kritimo jėga, generuoti elektros energiją. Atvežtos, tačiau nesumontuotos ir protestuotojų įvairias šūkiais aprašinėtos turbinos, šiuo metu eksploatuojamos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės kieme.
- Elektros skulptūros statymo ir griovimo istorija.
1903 m. vasario 14 d. ant elektrinės administracinio pastato bokštelio iškilo B. Balzukevičiaus sukurta skulptūrinė grupė „Elektra“. Mergina, laikanti elektros lemputę, miestui rodė naują modernėjantį atsinaujinimo kelią. Po jos kojomis suklupęs žibintininkas atiduoda fakelą. Tokia skulptūrinė kompozicija ne tik puošė miestą, tačiau ir viešai rodė elektrinės kūrėjų „pergalę“ prieš dujinį apšvietimą (iki elektrinės pastatymo dūma buvo pasirašius „amžiną“ Vilniaus miesto dujinio apšvietimo kontraktą, kurį įgyvendino šiandienio Operos ir baleto teatro vietoje buvusio dujų fabriko valdytojai – bendrovė „Lalance & Co“, o nuo 1872 m. – Naujoji Berlyno dujų akcinė bendrovė „Neue Gas Aktiengeselshaft“).
Elektros skulptūrą ištiko liūdnas likimas. 1960-aisias, prisidengdami avarine stogo būkle, darbininkai ją pašalino, tačiau J. Martusevičiaus iniciatyva ir P. Mazūro dėka skulptūra buvo atstatyta, 1994 m. spalio 13 d., 11 val. 35 min. iškelta ir iki šių dienų puošia Vilnių.
- Atominės elektrinės Gineso rekordai ir HBO serialas.
1979 m. balandžio 17 d. SSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą dėl Ignalinos AE statybos. Kitais metais prasidėjo ir antrojo bloko statyba. 1982 m. Ignalinos AE statybose dirbo 11 286 žmonės. Pirmasis blokas buvo pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodžio 31 d. Įdomu tai, kad Ignalinos atominė elektrinė buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą, nes Lietuva 1993 m. pagamino 88% elektros energijos panaudodama atominį kurą. Beje, Energetikos ir technikos muziejuje yra IAE maketas, kuris buvo filmuojamas garsiajame HBO seriale „Černobylis“ ir sudalyvavo Venecijos architektūros bienalėje. Maketas pagamintas 1980 m.
- Turniškių elektrinė – projektas, įgyvendinimo eiga, dabarties atspindžiai.
Tarpukariu Lenkijos valdžia, matydama vis didėjančius elektros poreikius ir vis pasikartojančius potvynius (vienas žinomiausių vyko 1931 m.), ėmėsi plataus užmojo – užtvenkti Nerį ir pastatyti hidroelektrinę. Statybos prasidėjo 1938 m., o pačią elektrinę žadėta baigti 1941 m. Projekto sąmatą sudarė 15 mln. Zlotų, išmokant per ketverius metus. Vilnių perėmus lietuviškai valdžiai, darbai buvo tęsiami, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas darbus nutraukė, o jau suformuoti ir pastatyti elektrinės pamatai buvo susprogdinti besitraukiant vermachtui. Neries marių tvenkinys turėjo užimti 563 Ha plotą. Visas užtvankos ilgis turėjo sudaryti 500 m. Dabar HE statybos vadovams bei inžinieriams statytuose namuose įkurtos Lietuvos Respublikos Prezidento bei Premjero rezidencijos. Yra išlikę S. Kolupailos nuotraukų.
- Tomas Žebrauskas ir elektros mašina fizikos kabinetui.
XVIII a. gyvenęs Tomas Žebrauskas buvo Vilniaus universiteto profesorius, studijavo filosofiją ir teologiją. Nors T. Žebrauskas labiausiai žinomas dėl to, kad 1752 m. suprojektavo ir įkūrė Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją, tačiau jis demonstruodavo įdomiausius eksperimentus. Vienas jų – pagaminta elektros mašina fizikos kabinetui.
Įdomu, kad, anot Liberto Klimkos, Tomas Žebrauskas naudojo: „elektros reiškinių demonstracijoms ir eksperimentams pravertė 70 Leidenostiklinių <…>“, o tai – vienos iš pirmųjų baterijų.