„Heraklitas rašė „neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę“. Bet aš svarstau, ar galima du kartus nufotografuoti tą patį vandens vaizdą?“, – apie parodos „Raibuliai“ idėją pasakoja fotografė Simona Bakanauskaitė.
Iš toli vanduo gali atrodyti kaip kuklus ir nekintantis bendro fono elementas arba kaip akcentas: upeliukas, srovenantis tarp savo krantų, sukuria ištisinę liniją, tvenkinio paviršius atkreipia dėmesį į plūduriuojančią antį, ramus ežeras kontrastuoja su jame judančia valtimi, jūra suteikia plokščią horizonto liniją, nukreipiančią akis į susidomėjimo objektą. Net judantis vanduo gali sukurti pastovumo įspūdį: sraunios upės banga nuolat atsimuša į tuos pačius akmenis, audringas vandens pliūpsnis vis išsiveržia iš užtvankos, šimtai identiškų lietaus lašelių, raibulių, ar bangų susijungia į monotonišką raštą. Iš arčiau žvelgiant vandens paviršiaus tekstūros ir atspindžiai turi savitą gyvybingumą.
Fotografė pasakoja, kad vandens energijai susikoncentravus susiformuoja vandens sūkurys, griūna pylimas, atsiranda krantas, tačiau šios dramos retai atsispindi nuotraukose. Dar rečiau, šių gamtos ciklų istorijas gali stebėti miesto gyventojai.
Energetikos ir technikos muziejaus renginių ir kultūros projektų vadovė Žara Kutkaitė pastebi, kad šiuo metu visuomenė skiria didelį dėmesį technologijoms ir energetikai. Paradoksalu, kad vis mažesnis dėmesys atitenka natūraliems energijos šaltiniams. Ypač dabar, kai gamta keičiasi tokiu katastrofišku greičiu. Ši paroda skatina dar kartą permąstyti kiekvieno iš mūsų santykį su aplink mus ir po mūsų kojomis esančiu gyvybės šaltiniu – vandeniu.
Parodą sudaro 20 fotografijų. Kiekviena iš jų atspindi tam tikro metų ir paros laiko momentą.
Parodą „Raibuliai“ Energetikos ir technikos muziejaus lankytojai galės pamatyti nuo rugsėjo 3 dienos iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Simona Bakanauskaitė fotografuoja jau 10 metų, pagrindinė fotografijos kryptis – abstrakti fotografija. 2020 m. surengė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete asmeninę fotografijos parodą „Nepastebėtos detalės“, o 2024 m. – „Medus degute“.