Rugpjūčio pradžioje Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas susitiko su interaktyvios parodos „The Machines of Leonardo da Vinci“ (liet. „Leonardo da Vinčio mašinos“) organizatoriais Zbigniewu Perzyna bei Kamila Gierko. Susitikimo metu patvirtintas parodos atvykimas į Lietuvą – ji bus eksponuojama Energetikos ir technikos muziejuje, pristatoma ir atidaroma jau šį rudenį.
„Didžiuojamės galėdami pranešti, kad Energetikos ir technikos muziejus susitarė su interaktyvios parodos „Leonardo da Vinčio mašinos“ organizatoriais dėl jos atvykimo į Lietuvą. Neeilinė paroda apie vieną didžiausių genijų pasaulio istorijoje neabejotinai sužavės įvairaus amžiaus lankytojus, paskatins gilesnį mokslo, meno ir technologijų sankirtų supratimą bei vertinimą. Esu dėkingas organizatoriams, kad patikėjo muziejui atsakomybę pristatyti šią novatorišką, įkvepiančią parodą lankytojams iš visos Lietuvos ir pasaulio“, – sakė muziejaus direktorius M. Bistrickas.
„Leonardo da Vinčio mašinos“. Parodos organizatorių nuotr.
L. da Vinčis buvo vienas iškiliausių protų žmonijos istorijoje. Mokslininkų skaičiavimu, jo IQ prilygo maždaug 250. Palyginimui, Alberto Einšteino IQ buvo 160. Daugybė eskizų, piešinių ir užrašų, kuriuos paliko da Vinčis, įrodo, kad jo idėjos pralenkė Renesanso epochą – dar XV amžiuje jis suprojektavo automobilį, sraigtasparnį, parašiutą ir sklandytuvą. Be jo išradimų, tokių kaip rutulinis guolis, svirtys ir pavaros, dauguma šiuolaikinių mašinų neveiktų.
Parodą sudaro kelios dešimtys didžiųjų, mažesniųjų, interaktyvių eksponatų ir žymiausių da Vinčio kūrinių reprodukcijos. Interaktyvūs liečiami objektai leidžia lankytojams sužinoti apie išradimų veikimo principus, kurie įkvėpė šiuolaikinę inžineriją, ir geriau suprasti L. da Vinčio idėjas.
Jo laikais nebuvo efektyvių pavarų agregatų, todėl da Vinčis sukūrė naujus mechanizmus arba patobulino esamus. Ypatingo dėmesio nusipelno šiandieninio automobilio pirmtakas – transporto priemonė pati galėjo nuvažiuoti apie 40 metrų, kol reikėjo vėl susukti pavaros mechanizmą.
Da Vinčis suprojektavo ir daugybę karo mašinų, nors pats buvo pacifistas. Projektuodamas tanką jis tyčia paslėpė nedidelį trūkumą, kad mechanizmas neveiktų, jei eskizas patektų į svetimas rankas. Jis, be kita ko, eskizavo nardymo kostiumus, povandeninius laivus ir prietaisus, skirtus atakuoti priešo laivus po vandeniu. Įkvėpimo savo plūduriuojantiems išradimams jis sėmėsi iš žuvų išvaizdos ir formos.
Dar viena parodos dalis rodys žymiausių L. da Vinčio kūrinių reprodukcijas, tarp kurių – „Mona Liza“, už rekordinę 450 milijonų dolerių kainą parduotas „Pasaulio gelbėtojas“ ir garsioji freska „Paskutinė vakarienė“.
„Ši bendradarbystė žymi naują muziejaus istorijos etapą, nes vasaros pabaigoje su Kroatijos ambasada pristatysime tarptautinę parodą „Nikola Tesla – žmogus, apšvietęs pasaulį“. „Leonardo da Vinčio mašinos“ taip pat apkeliavo nemažą Europos dalį. Interaktyvios laikinosios parodos puikiai dera su muziejaus misija skatinti inovacijas, švietimą ir parodyti didžiausius žmonijos technikos pasiekimus, suformavusius mūsų pasaulį bei pasaulėžiūrą šiandien“, – teigė M. Bistrickas.
Paroda bus atidaroma 2023 m. spalį.
„Kartą paragavęs skrydžio, amžinai vaikščiosi žeme akis nukreipęs į dangų, nes ten buvai ir ten visada trokši sugrįžti“, – Leonardo da Vinčis