Gruodžio 16 dieną iš Energetikos ir technikos muziejaus išvyksta tarptautinė paroda „Archimedas ir jo laikas“! Iki tol parodos lankytojai dar gali suspėti pasinerti į atradimų kupiną kelionę po Graikijos mokslo epochą, čia Vilniaus širdyje.
Parodoje pristatomi interaktyvūs senovės graikų išradimų prototipai – nuo pirmojo automatono ir kompiuterio, iki telegrafo ir Antikos teatro. Paroda siekiama parodyti, kad senovės graikų technologijos prieš pat senovės pasaulio pabaigą buvo stulbinančiai panašios į mūsų šiuolaikinių technologijų pradžią. Parodoje atgaivinama apie 350 nepaprastų senovės graikų išradimų, pristatomi jų funkciniai modeliai (nuo Filono tarnaitės roboto iki Herono kino, nuo automatinio Ktesibijaus laikrodžio iki analoginio kompiuterio). Kolekcija kurta ilgai ir intensyviai studijuojant senovės graikų, lotynų ir arabų literatūrą, vazų tapybą ir net mažiausius aktualius archeologinius radinius. Paroda siekiama parodyti, kad senovės graikų technologijos prieš pat senovės pasaulio pabaigą buvo stulbinančiai panašios į mūsų šiuolaikinių technologijų pradžią.
Šis nepakeičiamas palikimas iki šiol yra pagrindinis šiuolaikinių technologijų elementas. Be pastangų ar be reiklaus pritaikymo jų plėtojimas būtų buvęs abejotinas. Tik po tūkstantmetį trukusios brandos žmonija sugebėjo susigrąžinti šias nuostabias, užmirštas technologijas.
Senovės graikai skyrė didelį dėmesį laikui, ypač analizuojant ar laikas yra atrastas, ar išrastas konstruktas, ir kaip galima jį matuoti. Bandydami įminti šias mįsles, senovės graikai sukūrė laikrodžių kolekciją, kuriai buvo būdinga įvairovė, estetika ir neribota vaizduotė. Beveik visose senovės civilizacijose diena buvo laikotarpis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Ji buvo padalinta į 12 valandų, kurių trukmė kisdavo atsižvelgiant į per metus kintantį dienos ilgį. Senoviniai laikrodžiai nurodydavo ne tik dienos laiką, bet ir funkcionuodavo kaip kalendoriai.
Parodoje pristatomas pirmasis žadintuvas žmonijos istorijoje – hidraulinis Platono žadintuvas, sukonstruotas dar 4-5 a. pr. Kr. Per čiaupą iš aukštesnio keraminio indo vanduo bėgdavo į žemesnį. Kai antrasis indas būdavo pilnas, nustatytu metu (pavyzdžiui po 7 valandų), jis greit išbėgdavo į kitą hermetišką indą. Dėl vandens bėgimo greičio ir konstrukcijos, bėgantis vanduo priversdavo su slėgiu pasišalinti orą, taip pradėdamas švilpti.
Viena parodos dalis skirta antikos žaidimams, kurie vėliau paplito visoje Europoje, ypač tarp vikingų. Kai kurie iš jų populiariais Skandinavijos šalyse išliko iki šiol. Senovės Graikijoje žaidimas antikoje buvo socialumo, integracijos miesto bendruomenėje išraiška, kurioje kiekvieną pilietį simbolizavo žaidimo figūra. Vienas iš tokių žaidimų yra iki šiandien gerai žinomas „Polis“.
Interaktyvi paroda į Lietuvą atkeliavo balandžio 30 dieną, iš Kosto Kotsano senovės Graikijos technikos muziejaus, veikiančio Atėnuose, Heraklione (Kretoje), istorinėje Olimpijoje ir Katakolo uoste.
Paroda veiks iki gruodžio 16 d.
Lankymo kaina: muziejaus lankytojo bilietas +3,50 Eur.
Vieta: Energetikos ir technikos muziejus