Ričardas Žičkus
ETM Transporto ekspozicijos kuratorius
Labai gerai praėjus pirmoms „Valakampių žiedo“ lenktynėms galima buvo tikėtis tolimesnio „Valakampių žiedo“ gyvavimo ir vystymosi. 1964 m. gegužės mėnesį antrą kartą rengiamose žiedinėse lenktynėse „Vakarinių naujienų“ laikraščio taurei laimėti rinkosi jau gerokai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais. Užsiregistravo daugiau kaip 50 sportininkų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Tauragės, Maskvos, Viliandžio, Rygos. Lenktynės oficialiai pripažintos Lietuvos respublikos žiedinių automobilių lenktynių čempionato pirmu etapu. Tai buvo labai svarbus pasiekimas.
Lenktynėms buvo pasiruošta labai atsakingai, išleista 16 puslapių programa žiūrovams lietuvių ir rusų kalbomis, lenktynių organizacinį komitetą ir vyriausiąją teisėjų kolegiją sudarė 13 aukšto rango įvairių miesto įstaigų ir organizacijų atstovų.Buvo paskelbti lenktynių nuostatai: „Vakarinių naujienų“ laikraščio prizui žiedinių plento asmeninių-komandinių lenktynių automobiliais nuostatai.
I. Tikslai ir uždaviniai
1.Susumuoti sportinių organizacijų darbo rezultatus šioje automobilių sporto šakoje ir atrinkti geriausius kolektyvus, komandas ir stipriausius lenktynininkus visasąjunginei techninių sporto šakų spartakiadai.
2.Vystyti ir populiarinti automobilių sportą Lietuvos TSR, kelti sportininkų meistriškumą, skatinti sportinių ir lenktyninių automobilių konstravimą.
II. Lenktynių vieta, laikas ir rengimo tvarka
3.Pirmasis Lietuvos TSR žiedinių plento asmeninių-komandinių automobilių lenktynių 1964 m. pirmenybių turas rengiamas Vilniuje Valakampių trasa š. m. gegužės 9-10 d.d. tradiciniam „Vakarinių naujienų“ laikraščio prizui laimėti.
III. Lenktynių dalyviai
4.Dalyvauti lenktynėse leidžiama sportininkams, turintiems ne žemesnį kaip antrą atskirį. Vyriausiosios teisėjų kolegijos ir trenerių tarybos nutarimu dalyvauti lenktynėse gali būti leidžiama ir trečiaatskyrininkams, parodžiusiems pakankamai aukštą meistriškumą treniruotėse.
5.Klubo arba LDAALR pirminės organizacijos, sporto draugijos komandos sudėtis – du bet kurios leidžiamos formulės arba grupės automobiliai.
6.Lenktynėse gali dalyvauti ir kitų respublikų sportininkai bei komandos, turį raštišką sutikimą – varžybų organizatoriaus iškvietimą.
IV. Dalyvių automobiliai
7.Dalyvauti lenktynėse gali automobiliai, atitinką klasifikaciją, patvirtintą 1964 metams, ir visiškai atitinką esamus techninius reikalavimus.
8.Lietuvos TSR asmeninės pirmenybės rengiamos kiekvienai automobilių klasei. Vyriausioji teisėjų kolegija turi teisę sujungti keletą klasių į vieną – su handikapu arba be jo.
9.Kiekviename automobilyje turi būti išdažyti baltas spalva keturi apvalūs rutuliai (priekyje, užpakalyje ir šonuose), kad juose būtų galima įrašyti starto numerį.
V. Komandinių ir asmeninių rezultatų nustatymas
10.Komandiniai rodikliai nustatomi pagal didžiausią skaičių taškų, kuriuos gavo visi komandos dalyviai už asmeninius rezultatus lenktynėse sutinkamai su proporcijų lentele.
11.Jeigu komanda turi vienodą skaičių taškų, pirmenybė suteikiama tai, kuri turi savo sudėtyje nuosavus automobilius arba automobilius, pasigamintus pačių dalyvių, o jeigu pakartotinai gautas vienodas taškų skaičius – pagal geriausio rato laiką.
VI. Nugalėtojų apdovanojimas
12.Komanda, užėmusi pirmą vietą, apdovanojama „Vakarinių naujienų“laikraščio prizu, pirmojo laipsnio diplomu, o komandos nariai – liudijimais. Komandos užėmusios antrą ir trečią vietas, apdovanojamos II ir III laipsnių diplomais.
13.Lenktyninkai, kurie dalyvauja su nuosavais automobiliais ir pasiekia gerus rezultatus, apdovanojami vertingomis dovanomis.
Paraiškos
14.Paraiškos dalyvauti lenktynėse priimamos ne vėliau balandžio 30 dienos. Jas reikia siųsti šiuo adresu: Vilnius, Margytės g. Nr. 48, Lietuvos RSR LDAALR auto-moto klubas.
Šeštadienį, gegužės 9 d. 17 val., vyko lenktynių dalyvių propagandinis automobilių paradas Vilniaus miesto gatvėmis. Laikraščiai rašė: „Į lenktynių vietą vilniečiai gali nuvykti transportu iki Antakalnio troleibusų žiedo, toliau pėsti. Startas Turniškių ir žiedinio kelio sankryžoje.Vieta individualiam transportui stovėti – šalia pašto, 7-ame Nemenčinės plento kilometre. Ryšium su lenktynėmis nuo 11 val. ryto visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimas Valakampių žiedu uždraustas.“.
1964 m. gegužės 10 d., sekmadienį, stebėti varžybų susirinko tūkstančiai vilniečių. 12 valandą 1963 metų respublikos čempionai, sporto meistrai, A. Smaldžiūnas ir V. Aksionaitis iškėlė respublikos vėliavą. Varžybų dalyvius pasveikino LDAALR respublikinio komiteto pirmininkas generolas J. Žiburkus. Po kelių minučių prasidėjo lenktynės. Pirmieji startavo „Moskvičiai“. Varžybų eigą išsamiai aprašė laikraščių žurnalistai. „Vakarinės najienos“: „…Tik ką startavusi , pirmyn išsiveržė mašina Nr.113, vairuojama sporto meistro vilniečio Jurgio Olekos. Įkandin jos sekė vilnietis meistras Levas Šuvalovas (Nr. 4). Toliau pirmaatskyrininkas R. Charūnas ir sporto meistras Vikis Oleka (abu Vilniaus). Ir jeigu J. Oleka, puikiai paruošęs mašiną, užtikrintai pirmavo ligi pat baigmės, tai dėl antros ir trečios vietos buvo aštriai kovojama. Septynis ratus antru ėjo Šuvalovas. Atrodė niekas nesutrukdys Vilniaus elektros skaitliukų gamyklos inžinieriui iškovoti prizinę vietą. Tačiau gedimas (jau kurį kartą !) privertė jį pasitraukti iš trasos.
Puikiai pasirodė jaunas lenktynininkas R. Charūnas, startavęs nuosava mašina. Jis lygiai praėjo visą distanciją, užėmęs trečią vietą. Ketvirtame rate Vikis Oleka buvo šeštas. Jam teko panaudoti visą savo meistriškumą ir drąsą, kad padėtis būtų ištaisyta. Aplenkęs kelis varžovus jis finišavo antras. Tik savo jaunesniojo brolio taip ir nepavyko pasivyti.“.J. Olekos vidutinis greitis buvo 99,57 km/val., o geriausias rato greitis 105,16 km/val.
Laikraštis „Sportas“: „Starterio vėlevėlės mostas į distanciją išleido 15 dviejų klasių („G“ ir „D“) bei dviejų formulių (II ir IV) automobilių. „G“ ir „D“ klasių mašinos turėjo įveikti po 40 ratų, o mažieji II ir IV formulės „ropliai“ – tik po 10 ratų. Į distanciją išrūko pačių vairuotojų rankomis pagamintos mašinos. Kiekviena jų – ne tik skirtingos spalvos, bet ir formos, išskyrus „Estonija 3“ bei dvi Maskvos Lichačiovo vardo automobilių gamyklos mašinas – nusipelniusio sporto meistro B. Kurbatovo ir jo jaunesnio draugo G. Žarkovo „mustangus“ su stikloplasto kėbulais.
Iš „G“ grupės mašinų ne tik savo dailia forma, bet ir puikiomis techninėmis savybėmis išsiskyrė kauniečio sporto meistro Aloyzo Jorudo mašina. Po išvakarėse įvykusių treniruočių bei kontrolinių važiavimų, daugelis tikėjosi Aloyzo pergalės. Apie ją svajojo ir pats sportininkas. Jis stengėsi kaip galima greičiau atsikratyti varžovų, bet, pradedant antrąjį ratą, įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Antrasis ratas prasideda staigiu posūkiu ties starto-finišo aikštele. A. Jorudui per pirmuosius 5 km nepasisekė atsiplėšti nuo varžovų ir prie posūkio atrūko iš karto keletas mašinų. Aloyzas atsidūrė išorinėje posūkio pusėje. Mašinos sustaugė stabdžiais, sudžeržgė ratai. Automobiliai pakeitė kryptį. Tačiau penkiasdešimt septintasis automobilis, nepaklusęs sportininko valiai, šovė į dešinę, į medį. Dulkių sūkūrys, smūgis… Neapskaičiuotas tikslo siekimas, kairiajame posūkyje vytis lyderį dešiniuojuvažiuojamosios dalies kraštu, A. Jorudui baigėsi tragiškai.
Sportinių automobilių (įskaiton buvo kartu imami „G“ ir „D“ klasių rezultatai) nugalėtojo vardas atiteko maskviečiui G. Žarkovui, kurio geriausias rato rezultatas – 120 km/val.
Trečiuoju po B. Kurbatovo finišavo kaunietis A. Klimaitis, kuris drauge su nugalėtoju įvykdė sporto meistro normą (siekiant aukštumų tuo metu sporto atskyriai visose sporto šakose buvo labai svarbūs).
IV formulės mašinomis („Estonia 3“) užtikrintai pirmavo vilnietis V. Aksionaitis, per 10 ratų sugebėjęs visu ratu aplenkti savo varžovus.
Labai atkakli kova vyko „Volgomis“. Šiemet tarp dalyvių nesimatė pirmojo Valakampių žiedo lenktynių nugalėtojo J. Vizgardijskio. Pirmuosius ratus labai gražiai įveikia kitas Vilniaus taksi parko vairuotojas – V. Janikovskis, bet greit jam dėl variklio gedimo tenka pasitraukti iš lenktynių. Įpusėjus varžyboms lyderiai susiskirsto į dvi grupes: dėl I ir II vietų kovoja Rygos greitosios pagalbos vairuotojai sporto meistrai V. Sala ir A. Dambis, o dėl III – IV šiaulietis V. Vaišvila ir kaunieti P. Šatas. Povilas – senas automobilizmo „vilkas“, TSRS rali eksčempionas, o Valerijus … daugkartinis respublikos motokroso čempionas. Bet debiutantas greit įrodė, jog jo rankoms paklūsta ir „Volgos“ vairas. V. Vaišvila, startavęs trečiuoju numeriu, ir lenktynes baigia trečiuoju po latvių V. Salos ir A. Dambio. Tuo pačiu jis įvykdė I atskyrio reikalavimus ir geriausiai pasirodė iš mūsiškių, davė gerą pamoką automobilininkams.
Komandomis nugalėjo Maskvos „Trudo“ sportininkai, kurių garbę gynė Lichačiovo vardo automobilių gamyklos meistrai B. Kurbatovas su G. Žarkovu. Jiems ir įteikta „Vakarinių naujienų“ laikraščio krištolinė taurė. Antrą vietą užėmė rygiečiai.
LTSR automobilių ir kelių transporto ministerija įsteigė keletą specialių prizų. Geriausiai pasirodžiusios svečių komandos prizas iškeliavo į Maskvą, o skirtas jauniausiai komandai – į Šiaulių autobusų-taksi ūkį.
Per varžybų uždarymą automobilininkai ir žiūrovai tylos minute pagerbė tragiškai žuvusį draugą.“.
1964 m. „Valakampių žiedo“ automobilių lenktynių rezultatai:
Sportinių automobilių klasė:
1. G. Žarkovas (Maskva).
2. B. Kurbatovas (Maskva).
3. A. Klimaitis (Kaunas).
Formulių klasė:
1. V. Aksionaitis (Vilnius).
2. ???
3. ???
Sportinių automobilių su serijiniais kėbulais „Moskvič“ klasė:
1. J. Oleka (Vilnius).
2. V. Oleka (Vilnius).
3. R. Charūnas (Kaunas).
Sportinių automobilių su serijiniais kėbulais „Volga“ klasė:
1. V. Sala (Ryga).
2. A. Dambis (Ryga).
3. V. Vaišvila (Šiauliai).
Antrasis 1964 m. Lietuvos respublikos žiedinių lenktynių čempionato ratas vyko „Kačerginės žiede“ birželio 14 dieną. Komandai nugalėtojai buvo įteikta, tragiškai žuvusio „Valakampių žiede“, sportininko Aloyzo Jorudo vardo taurė.
Liūdna, tačiau kartu su jaunu ir perspektyviu sportininku A. Jorudu anapilin iškeliavo ir „Valakampių žiedo“ trasa. Iki šiol vis dar kalbama, kad dėl šios tragiškos avarijos buvo uždraustos lenktynės Valakampiuose. 1967 metais automobilių žiedinės plento lenktynės Tibilisyje taip pat pareikalavo aukų, todėl TSRS LDAALR centro komitetas padidino lenktynių trasų saugos reikalavimus irdaugelyje šalies trasų uždraudė rengti varžybas.
Tuometinė spauda apie avariją lenktynių metu ir jos pasekmes nieko nerašė, tik laikrašti „Sportas“ 1964 05 14 Nr. 56 išspausdino nekrologą.