Steponas Darius ir Stasys Girėnas per Atlantą skrido modifikuotu lėktuvu „Bellanca CH-300 Pacemaker“. Prieš pakeitimus lėktuvas galėjo nuskristi tik 1086 km, todėl transatlantiniam skrydžiui „Lituanicą“ reikėjo perdaryti.
Buvo išimtos galinės sėdynės, vietoje jų sumontuoti papildomi degalų bakai (pilotai skrido atsirėmę į juos, o sėdėjo ant tepalų bako), variklis pakeistas į galingesnį, sparnai – į ilgesnius ir stipresnius, leidžiančius lėktuvui lengviau pakilti ir lėčiau nusileisti.
Minint 80-ąsias skrydžio metines, 2013 m., sukurta kinetinė skulptūra „Lituanica sparnas“. Projekto sumanytojai – architektas Valdas Ozarinskas (1961–2014), fotomenininkas Saulius Paukštys ir menotyrininkas Saulius Pilinkus.
„Mūsų draugo, architekto V. Ozarinsko mintis ir konceptas buvo ne tik atkurti lėktuvo sparną, bet ir sukurti meninį objektą – sparnas turėjo vidinį mechanizmą, nuo vėjo judėjo, – prisiminė fotomenininkas S. Paukštys. – Likus metams iki skrydžio 80-mečio susėdome su Valdu išgerti kavos, jis nupiešė sparno eskizą. Valdas prie kavos visuomet piešdavo – tebeturiu šūsnį tokių jo parkeriu nupieštų eskizų ant servetėlių. Šiandien sparnas – dar ir puiki proga prisiminti V. Ozarinsko darbus.“
Autoriai ketino sukurti du sparnus: vieną Lietuvoje, kitą – JAV, „Floyd Bennett Field“ aerodrome Niujorko pakraštyje, iš kurio „Lituanica“ 1933 m. liepos 15-osios rytą ir pakilo. Du sparnai būtų simboliškai žymėję „Lituanicos“ skrydžio kelią.
„Dabar „Floyd Bennet Field“ aerodromas uždarytas ir paverstas parku. Išlikęs angaras, kuriame stovėjo lėktuvai, – kalbėjo S. Paukštys. – Tuo metu susidūrėme su biurokratiniais stabdžiais ir formalumais. Amerikoje šios procedūros sudėtingesnės nei pas mus, daug priklauso nuo žmonių, diplomatų geranoriškumo – reikia bendraminčių, kurie paremtų turimą idėją ir pastumtų ją į priekį. Net ir šiandien Vilniuje, be Energetikos ir technikos muziejaus, neturime daugiau ženklų apie „Lituanicos“ žygdarbį. Tačiau takas jau pramintas ir 90-mečio proga galime vėl įamžinti legendinį skrydį.“
„Lituanicos“ sparno kopija, prasidėjus pastato rekonstrukcijai, buvo perkelta į muziejaus archyvą. 2023 m., minint 90-ąsias skrydžio metines, muziejaus stogo terasoje pastatyta interaktyvi „Lituanicos“ lėktuvo kopija, šia proga į ekspoziciją grįžo ir sparnas.
—
Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Partneriai – Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Vilnius 700.